Apžiūrą pradėkite dar prieš užvedant automobilį

Naudoto automobilio patikrą verta pradėti ne nuo variklio užvedimo, o nuo ramios automobilio ir jo dokumentų apžiūros.

Jei įmanoma, automobilį apžiūrėkite dienos šviesoje ir skirkite tam pakankamai laiko. Prastas apšvietimas, lietus ar skubėjimas gali apsunkinti kėbulo pažeidimų, dažų skirtumų ir kitų trūkumų pastebėjimą.

ADAC rekomenduoja naudotą automobilį apžiūrėti ramiai, dienos šviesoje ir, jei įmanoma, esant sausam orui.

Prieš pradėdami techninę apžiūrą:

  • palyginkite automobilį su skelbime pateikta informacija;
  • paprašykite registracijos dokumentų;
  • patikrinkite VIN;
  • pasidomėkite automobilio istorija;
  • paprašykite serviso ir techninės priežiūros dokumentų, jei jie yra;
  • išsaugokite patį skelbimą ir svarbią pardavėjo pateiktą informaciją.

Svarbu

Automobilio apžiūra neturėtų prasidėti nuo prielaidos, kad pardavėjas kažką slepia. Tikslas – nuosekliai patikrinti, ar automobilio dokumentai, pardavėjo informacija ir faktinė būklė neprieštarauja vieni kitiems.

Patikrinkite dokumentus, VIN ir automobilio tapatybę

Pirmiausia įsitikinkite, kad apžiūrite būtent tą automobilį, kuris nurodytas dokumentuose.

Patikrinkite:

  • ar VIN sutampa su registracijos dokumentuose nurodytu numeriu;
  • ar automobilio markė, modelis ir kiti pagrindiniai duomenys atitinka dokumentus;
  • kas yra automobilio savininkas;
  • ar pardavėjas turi teisę automobilį parduoti;
  • ar yra automobilio techninės priežiūros dokumentų;
  • kiek automobilis turi raktų.

Jeigu automobilis jau registruotas Lietuvoje, „Regitra“ rekomenduoja prieš sandorį patikrinti, ar transporto priemonė turi galiojantį savininko deklaravimo kodą (SDK) ir ar jai nėra taikomi apribojimai, pavyzdžiui, areštas ar įkeitimas.

Jeigu automobilį parduoda ne dokumentuose nurodytas savininkas, išsiaiškinkite, kokiu pagrindu pardavėjas veikia jo vardu.

Dokumentai savaime nepatvirtina geros techninės būklės, tačiau neatitikimai šiame etape yra priežastis neskubėti su sandoriu.

Apžiūrėkite kėbulą

Kėbulą apžiūrėkite iš kelių metrų atstumo ir iš skirtingų kampų, o tada pereikite prie atskirų detalių.

Ieškokite:

  • skirtingų kėbulo detalių dažų atspalvių;
  • nevienodų tarpų tarp kėbulo elementų;
  • įlenkimų;
  • įbrėžimų;
  • korozijos;
  • pažeistų žibintų;
  • pažeistų ar įskilusių stiklų;
  • neįprastų remonto ar dažymo pėdsakų.

Nevienodas dažų atspalvis ar tarpas tarp kėbulo detalių savaime neįrodo, kad automobilis buvo stipriai daužtas. Tai yra požymis, kurį reikia vertinti kartu su kitais duomenimis.

Atidarykite duris, variklio dangtį ir bagažinę. Patikrinkite, ar jie atsidaro ir užsidaro normaliai, ar nėra akivaizdžių deformacijų ar neįprastų tvirtinimo pėdsakų.

Jeigu kyla įtarimų dėl ankstesnio kėbulo remonto, tikslesniam vertinimui reikalinga profesionali patikra.

Automobilio kėbulas dienos šviesoje
Kėbulą geriausia vertinti natūralioje šviesoje — tada matosi dažų tonas, įlenkimai ir nestandartiniai tarpai.

Patikrinkite stiklus ir žibintus

Apžiūrėkite priekinį stiklą, šoninius stiklus, galinį stiklą ir žibintus.

Patikrinkite:

  • ar priekinis stiklas neturi įtrūkimų ar didelių pažeidimų;
  • ar žibintų korpusai nepažeisti;
  • ar žibintuose nėra akivaizdžių drėgmės požymių;
  • ar veikia artimosios ir tolimosios šviesos;
  • ar veikia posūkiai;
  • ar veikia stabdžių žibintai;
  • ar veikia numerio apšvietimas.

Skirtingi stiklų ar žibintų gamybos žymėjimai gali turėti įvairių priežasčių, todėl vien pagal juos nereikėtų daryti išvados apie automobilio avarijų istoriją.

Padangos ir ratai gali parodyti daugiau nei atrodo

Patikrinkite visas keturias padangas, o jei yra galimybė – ir atsarginį ratą arba automobilio komplekte esančią remonto įrangą.

Atkreipkite dėmesį:

  • į protektoriaus būklę;
  • į padangų amžių;
  • į įtrūkimus ar kitus pažeidimus;
  • į netolygų dėvėjimąsi;
  • į ratlankių pažeidimus;
  • ar ant tos pačios ašies naudojamos tinkamos ir tarpusavyje suderinamos padangos.

ADAC taip pat rekomenduoja naudoto automobilio pirkėjui patikrinti padangų amžių ir protektoriaus gylį.

Netolygiai nudilusios padangos gali būti susijusios su ratų geometrija, pakabos būkle, slėgiu padangose ar kitomis priežastimis. Vien pagal padangos nusidėvėjimą konkretaus gedimo nustatyti negalima.

Apžiūrėkite variklio skyrių

Variklio skyriuje pirmiausia ieškokite ne konkretaus gedimo, o akivaizdžių požymių, kuriems reikėtų papildomos patikros.

Apžiūrėkite:

  • ar nematyti šviežių alyvos ar kitų skysčių nuotėkių;
  • ar žarnos ir laidai neatrodo akivaizdžiai pažeisti;
  • ar nėra neįprastų savadarbių elektros instaliacijos pakeitimų;
  • ar skysčių lygiai nėra akivaizdžiai netinkami;
  • ar nėra matomų neseniai atlikto remonto ar ardymo požymių.

Nedarykite išvadų apie variklio būklę vien pagal tai, ar variklio skyrius labai švarus arba nešvarus.

Švarus variklio skyrius nėra geros techninės būklės įrodymas, o nešvarus savaime nereiškia gedimo.

Jeigu įmanoma, naudinga pamatyti, kaip automobilis užsiveda dar neįšilęs. Tačiau vien šaltas paleidimas taip pat nepakeičia diagnostikos.

Užveskite automobilį ir stebėkite

Įjungus degimą stebėkite prietaisų skydelį.

Patikrinkite, ar įspėjamosios lemputės užsidega ir ar užvedus variklį jos užgęsta taip, kaip numatyta konkrečiam automobiliui.

Užvedę automobilį klausykite:

  • ar nėra neįprasto barškėjimo;
  • ar nėra stipraus cypimo;
  • ar variklis dirba stabiliai;
  • ar nėra kitų akivaizdžiai neįprastų garsų.

Taip pat apžiūrėkite, ar po automobiliu neatsiranda skysčių nuotėkio.

Išmetamųjų dujų spalva ar kvapas gali priklausyti nuo daugelio veiksnių – variklio temperatūros, aplinkos sąlygų, degalų rūšies ir konkretaus variklio konstrukcijos. Todėl vien pagal išmetimą nereikėtų nustatinėti konkretaus gedimo.

Patikrinkite saloną ir visą kasdien naudojamą įrangą

Naudotame automobilyje svarbu patikrinti ne tik variklį. Elektronikos ir komforto įrangos gedimai taip pat gali kainuoti nemažai.

Išbandykite tai, ką automobilis turi:

  • visus elektrinius langus;
  • centrinius užraktus;
  • elektrinius veidrodėlius;
  • sėdynių reguliavimą;
  • sėdynių šildymą ar ventiliaciją;
  • klimato kontrolę arba oro kondicionierių;
  • multimedijos sistemą;
  • parkavimo jutiklius;
  • galinio vaizdo kamerą;
  • valytuvus;
  • langų apiplovimą;
  • salono apšvietimą;
  • vairo mygtukus;
  • kitą konkretaus automobilio komforto įrangą.

Jeigu automobilyje yra vairavimo pagalbos sistemos, jų veikimą taip pat verta patikrinti tiek, kiek tai saugiai įmanoma ir leidžia konkretaus automobilio funkcijos.

Vien tai, kad automobilis važiuoja, nereiškia, kad visa jo įranga veikia tinkamai.

Ką galima preliminariai įvertinti dar stovint

Dalį važiuoklės, vairo ir stabdžių būklės galima įvertinti tik labai preliminariai.

Stovint galima pastebėti:

  • akivaizdžiai pažeistas padangas ar ratlankius;
  • matomus skysčių nuotėkius;
  • neįprastą automobilio stovėseną;
  • kai kuriuos matomus pakabos pažeidimus;
  • stiprius garsus sukiojant vairą vietoje;
  • kai kuriuos akivaizdžius stabdžių komponentų pažeidimus, jei jie matomi pro ratlankius.

Tačiau tikroji stabdžių, vairo, transmisijos ir pakabos būklė geriau atsiskleidžia bandomojo važiavimo ir profesionalios techninės patikros metu.

DuRakteliai.lt jau turi atskirą išsamų straipsnį: Bandomasis važiavimas: ką patikrinti per 20 minučių.

Ko nepamatysite nepakėlę automobilio

Dalis svarbių komponentų yra automobilio apačioje, todėl stovėjimo aikštelėje jų tinkamai patikrinti nepavyks.

Pakėlus automobilį galima geriau įvertinti:

  • dugno būklę;
  • koroziją;
  • skysčių nuotėkius;
  • pakabos komponentus;
  • vairo mechanizmo komponentus;
  • stabdžių sistemos dalis;
  • išmetimo sistemą;
  • įvairių apsaugų ir tvirtinimų būklę.

Būtent todėl išsami profesionali priešpirkiminė patikra suteikia informacijos, kurios paprasta apžiūra negali suteikti.

Bandomasis važiavimas yra būtina patikros dalis

Jeigu automobilis po pirminės apžiūros vis dar domina, atlikite bandomąjį važiavimą.

ADAC rekomenduoja prieš pasirašant naudoto automobilio pirkimo sutartį atlikti bandomąjį važiavimą ir pasižymėti pastebėtus trūkumus.

Bandomojo važiavimo metu galima geriau įvertinti:

  • pavarų dėžės darbą;
  • sankabą, jei automobilis turi mechaninę transmisiją;
  • stabdymą;
  • vairo reakciją;
  • automobilio stabilumą;
  • pakabos garsus;
  • variklio darbą esant apkrovai;
  • vibracijas ir kitus neįprastus garsus.

Šios temos šiame straipsnyje nedubliuojamos — naudokite esamą išsamų 20 minučių bandomojo važiavimo gidą.

Kada automobilį verta vežti profesionaliai patikrai

Net kruopšti savarankiška apžiūra nepakeičia automobilio patikros servise arba nepriklausomame techninės patikros centre.

„Regitra“ rekomenduoja perkamą automobilį nuvežti ekspertų patikrai. ADAC taip pat rekomenduoja naudotą automobilį techniškai patikrinti prieš pasirašant pirkimo sutartį.

Profesionali patikra ypač racionali, kai:

  • automobilis brangus;
  • jo istorija nėra aiški;
  • yra ankstesnio remonto požymių;
  • pastebėti skysčių nuotėkiai;
  • bandomojo važiavimo metu atsiranda neįprastų garsų ar vibracijų;
  • kyla abejonių dėl važiuoklės, stabdžių ar transmisijos;
  • pirkėjas neturi pakankamai techninių žinių.
Diagnostikos įranga prijungta prie automobilio
Trumpa diagnostika prieš pirkimą dažnai atsiperka jau pirmuoju brangesniu gedimu, kurio išvengėte.

Svarbu

Savarankiška apžiūra yra pirmasis filtras. Ji gali padėti atmesti akivaizdžiai netinkamą automobilį, tačiau neturėtų būti laikoma profesionalios techninės patikros pakaitalu.

Pardavėjo reakcija taip pat svarbi

Normalu užduoti klausimus apie automobilio istoriją, remontą ir techninę priežiūrą.

Jeigu pardavėjas pateikia konkrečią informaciją, svarbius teiginius verta užfiksuoti raštu pirkimo–pardavimo sutartyje.

„Regitra“ rekomenduoja sutartyje nurodyti teisingą automobilio kainą, ridą ir defektus bei kitą svarbią informaciją.

Jeigu pardavėjas neleidžia automobilio normaliai apžiūrėti, atsisako bandomojo važiavimo arba nepritaria nepriklausomai techninei patikrai, pirkėjas neturi pakankamai informacijos rizikai įvertinti.

Tokiu atveju racionalu sandorio neskubinti.

Kontrolinis sąrašas prieš priimant sprendimą

Prieš pradėdami derėtis dėl galutinės kainos dar kartą pereikite pagrindinius punktus.

Dokumentai

  • VIN sutampa;
  • dokumentai atitinka automobilį;
  • patikrintas savininkas arba jo įgaliojimas;
  • Lietuvoje registruotam automobiliui patikrintas SDK ir apribojimai.

Istorija

  • peržiūrėti turimi serviso dokumentai;
  • pardavėjo informacija neprieštarauja turimiems duomenims;
  • svarbūs pardavėjo teiginiai bus įrašyti į sutartį.

Automobilis

  • apžiūrėtas kėbulas;
  • patikrinti stiklai ir žibintai;
  • patikrintos padangos ir ratai;
  • apžiūrėtas variklio skyrius;
  • patikrinta salono ir komforto įranga;
  • atliktas bandomasis važiavimas.

Techninė rizika

  • neaiškūs požymiai įvertinti profesionaliai;
  • jei reikia, automobilis patikrintas pakėlus;
  • prieš sandorį žinomi pagrindiniai nustatyti defektai.

Kaip priimti galutinį sprendimą

Naudotas automobilis neprivalo būti idealus.

Kosmetinis įbrėžimas, pakeista kėbulo detalė ar natūralus nusidėvėjimas savaime nėra priežastis automobilio nepirkti. Svarbiausia suprasti tikrąją automobilio būklę ir žinoti, už ką mokate.

Vertinkite visumą:

  1. ar automobilio dokumentai ir tapatybė aiškūs;
  2. ar jo istorija logiška;
  3. ar faktinė būklė atitinka pardavėjo informaciją;
  4. ar bandomasis važiavimas neatskleidė rimtų požymių;
  5. ar profesionali patikra, jei ji reikalinga, neparodė nepriimtinos rizikos;
  6. ar nustatyti trūkumai įvertinti kainoje.

Vienas nedidelis trūkumas nebūtinai reiškia blogą automobilį. Tačiau keli tarpusavyje susiję neaiškumai, prieštaringa istorija arba pardavėjo nenoras leisti automobilį nepriklausomai patikrinti didina pirkėjo riziką.

Tik surinkę pakankamai informacijos spręskite dėl kainos ir sandorio.

Šaltiniai

  • Regitra
  • ADAC