Automobilis dūmina: ką išduoda dūmų spalva?

Iš automobilio išmetimo vamzdžio pasirodę neįprasti dūmai – vienas lengviausiai pastebimų požymių, kad pasikeitė variklio arba išmetamųjų dujų sistemos darbas.

Tačiau vien dūmų spalvos diagnozei nepakanka.

Balti, melsvi ar juodi dūmai gali padėti pasirinkti diagnostikos kryptį, bet jų priežastis priklauso nuo variklio tipo, temperatūros, darbo režimo, dūmų atsiradimo momento ir kitų simptomų.

Todėl svarbu vertinti ne tik spalvą, bet ir:

ar variklis šaltas, ar įšilęs;
ar dūmai išnyksta sušilus varikliui;
ar jie atsiranda tuščiąja eiga, greitėjant ar atleidus akceleratorių;
ar mažėja variklio alyvos lygis;
ar mažėja aušinimo skysčio lygis;
ar sumažėjo variklio galia;
ar pasikeitė degalų sąnaudos;
ar variklis dirba netolygiai;
ar užsidegė Check Engine ar kitas įspėjimas.

Dūmų spalva yra užuomina. Tikroji priežastis nustatoma įvertinus visus simptomus ir diagnostinius duomenis.

Ar iš išmetimo vamzdžio matomas garas visada reiškia gedimą?

Ne.

Šaltu oru iš išmetimo sistemos gali būti matomi vandens garai. Degimo ir išmetamųjų dujų apdorojimo procesuose susidaro vanduo, todėl tam tikromis sąlygomis išmetimo sistemoje gali kauptis kondensatas.

Užvedus šaltą automobilį drėgmė gali pasišalinti kaip balta, gana greitai ore išsisklaidanti migla.

Todėl trumpam matomi balti garai, ypač šaltą ar drėgną dieną, savaime dar nereiškia variklio gedimo.

Svarbiau stebėti, ar jie išnyksta automobiliui įšilus.

Jeigu tankūs balti dūmai išlieka ir sušilus varikliui arba kartu pastebimas aušinimo skysčio mažėjimas, perkaitimas ar kiti simptomai, situaciją reikia vertinti rimčiau.

Balti dūmai: ką jie gali reikšti?

Baltai atrodantis išmetimas gali turėti labai skirtingas priežastis.

Pirmiausia reikia atskirti įprastus vandens garus nuo nuolatinių tankių baltų dūmų.

Balti garai užvedus šaltą variklį

Jeigu:

lauke šalta arba drėgna;
garai nėra labai tankūs;
jie gana greitai išsisklaido;
varikliui šylant jų mažėja;
aušinimo skysčio lygis nemažėja;
nėra perkaitimo požymių,

tai gali būti įprastas kondensatas.

Vien dėl tokio reiškinio gedimo konstatuoti nereikėtų.

Tankūs balti dūmai išlieka įšilus varikliui

Jeigu baltas išmetimas neišnyksta varikliui pasiekus normalią darbo būklę, reikia ieškoti priežasties.

Viena iš diagnostikos krypčių – aušinimo skysčio patekimas ten, kur jo neturėtų būti.

Priklausomai nuo variklio konstrukcijos ir gedimo pobūdžio gali tekti tikrinti:

aušinimo skysčio lygio pokyčius;
variklio temperatūrą;
aušinimo sistemos sandarumą;
cilindrų galvutės tarpinę;
cilindrų galvutę;
kitus konkretaus variklio komponentus.

Tačiau vien balti dūmai neįrodo cilindrų galvutės tarpinės gedimo.

Prieš darant tokią išvadą reikia patvirtinti, ar iš tiesų prarandamas aušinimo skystis ir iš kur jis patenka.

Balti dūmai dyzeliniame automobilyje

Dyzelinio variklio atveju baltai atrodantis išmetimas taip pat nėra vienos konkrečios problemos požymis.

Priklausomai nuo situacijos diagnostikos metu gali būti vertinama:

degimo kokybė;
degalų įpurškimas;
variklio temperatūra;
aušinimo skysčio patekimo galimybė;
konkretaus automobilio išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos veikimas.

Kai kuriuose dyzeliniuose automobiliuose tam tikromis sąlygomis balti dūmai arba garai gali trumpam pasirodyti ir vykstant išmetamųjų dujų apdorojimo procesams.

Todėl vien faktas, kad automobilis dyzelinis ir dūmai balti, dar neleidžia nustatyti gedimo.

Svarbu, kada dūmai atsiranda ir kokie kiti simptomai juos lydi.

Mėlyni arba melsvi dūmai: ką jie gali reikšti?

Melsvi dūmai dažniausiai nukreipia diagnostiką į variklio alyvos patekimą į degimo arba išmetimo procesą.

Jeigu alyva patenka ten, kur jos neturėtų būti, ji gali sudegti ir išmetimas įgauti melsvą atspalvį.

Galimos diagnostikos kryptys priklauso nuo variklio konstrukcijos, tačiau gali būti vertinama:

stūmoklių žiedų ir cilindrų būklė;
vožtuvų kreipiančiųjų ir sandarinimo elementų būklė;
karterio ventiliacijos sistema;
turbokompresoriaus tepimo ir sandarinimo sąlygos, jeigu variklis turi turbokompresorių;
variklio alyvos lygis;
kitos alyvos patekimo į įsiurbimo, degimo ar išmetimo sistemą priežastys.

Svarbu:

mėlyni dūmai nėra automatinė turbinos gedimo diagnozė.

Profesionalioje turbokompresoriaus diagnostikoje melsvą dūmą gali lemti ne tik pats turbokompresorius, bet ir jo alyvos tiekimo ar grįžimo sąlygos, karterio ventiliacija, variklio nusidėvėjimas ar kiti sistemos sutrikimai.

Todėl prieš keičiant turbokompresorių būtina nustatyti tikrąją alyvos patekimo priežastį.

Jei kartu mažėja variklio alyvos lygis

Melsvi dūmai kartu su pastebimai didėjančiomis alyvos sąnaudomis yra svarbus požymių derinys.

Tokiu atveju verta stebėti:

kaip greitai mažėja alyvos lygis;
kada dūmai pasirodo;
ar dūmina užvedus;
ar dūmina greitėjant;
ar dūmai atsiranda po ilgesnio variklio darbo;
ar sumažėjo variklio galia;
ar atsirado kitų garsų arba darbo pokyčių.

Alyvos sąnaudų norma priklauso nuo konkretaus variklio ir gamintojo reikalavimų.

Todėl straipsnyje negalima taikyti vienos universalios alyvos sąnaudų ribos visiems automobiliams.

Juodi dūmai: ką jie gali reikšti?

Juodi dūmai paprastai siejami su suodžių susidarymu ir netinkamu degimo procesu.

Ypač dyzeliniame variklyje juodas išmetimas gali būti susijęs su tuo, kad degimo sąlygos neatitinka numatyto oro ir degalų santykio arba sistema negali tinkamai valdyti degimo.

Tačiau juodi dūmai nėra vienos konkrečios detalės gedimo diagnozė.

Priklausomai nuo automobilio gali tekti vertinti:

oro tiekimą;
oro filtro ir įsiurbimo sistemos būklę;
įpūtimo sistemą;
degalų įpurškimo sistemą;
oro masės matavimo duomenis;
EGR sistemos darbą;
turbokompresoriaus valdymą;
įsiurbimo ar slėginės oro sistemos nesandarumus;
kitus variklio valdymo parametrus.

Pavyzdžiui, profesionalioje diagnostikoje juodi dūmai nurodomi tarp galimų netinkamo oro tiekimo, degalų įpurškimo, EGR ar turbokompresoriaus sistemos problemų simptomų.

Tai reiškia, kad vien pagal juodą dūmą negalima nuspręsti, kuri detalė sugedo.

Juodi dūmai dyzeliniame automobilyje

Senesnių ir naujesnių dyzelinių automobilių išmetimo sistemos labai skiriasi.

Šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai gali turėti:

oksidacinį katalizatorių;
DPF filtrą;
EGR sistemą;
SCR sistemą;
įvairius išmetamųjų dujų jutiklius.

DPF paskirtis yra sulaikyti didelę dalį suodžių dalelių.

Todėl aiškiai matomi nuolatiniai juodi dūmai šiuolaikiniame DPF turinčiame dyzeliniame automobilyje nėra reiškinys, kurį reikėtų tiesiog laikyti normaliu.

Tokiu atveju reikia vertinti ne tik variklio degimą, bet ir išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos būklę. Plačiau apie DPF: DPF filtras: užsikimšimo požymiai, regeneracija ir kada važiuoti į servisą.

Ar juodi dūmai reiškia, kad sugedo EGR?

Ne.

EGR sistemos gedimas gali būti viena iš juodų dūmų diagnostikos krypčių, tačiau juodi dūmai neįrodo EGR vožtuvo gedimo.

HELLA techninėje informacijoje tarp galimų EGR sistemos sutrikimo požymių dyzeliniame variklyje nurodomi juodi dūmai, tačiau kartu galimi ir:

Check Engine;
netolygi tuščioji eiga;
sumažėjusi variklio galia;
trūkčiojimas greitėjant.

Be to, EGR sistemos problema gali būti susijusi ne tik su pačiu vožtuvu, bet ir jo valdymu, vamzdynais, elektros jungtimis ar kitais sistemos elementais.

Todėl EGR keitimas vien dėl juodų dūmų nėra pagrįsta diagnostika.

Ar juodi dūmai reiškia turbinos gedimą?

Nebūtinai.

BorgWarner turbokompresorių diagnostikos medžiagoje juodi dūmai siejami su daugybe galimų priežasčių, tarp jų:

oro tiekimo apribojimais;
įsiurbimo arba slėginės sistemos nesandarumu;
degalų įpurškimo sistemos problemomis;
turbokompresoriaus valdymo sutrikimais;
išmetimo sistemos problemomis;
pačiu turbokompresoriumi;
kitomis variklio problemomis.

Todėl principas toks pats kaip ir melsvų dūmų atveju:

dūmų spalva nurodo diagnostikos kryptį, o ne detalę, kurią reikia pakeisti.

Pilki dūmai: ar tai atskira diagnozė?

Pilka spalva yra gerokai mažiau konkreti.

Realiomis sąlygomis vairuotojas ne visada gali patikimai atskirti pilkus dūmus nuo melsvų, baltų ar tamsių dūmų.

Apšvietimas, oro temperatūra, drėgmė ir dūmų tankis taip pat keičia jų suvokiamą spalvą.

Todėl „pilki dūmai“ neturėtų būti naudojami kaip atskira tiksli diagnozė.

Jeigu išmetimas aiškiai pasikeitė, svarbiau nustatyti:

kada dūmai atsiranda;
ar jie išlieka;
ar jaučiamas alyvos ar degalų kvapas;
ar mažėja skysčių lygis;
ar pasikeitė variklio darbas;
ar yra gedimų kodų.

Kodėl svarbu stebėti, kada automobilis dūmina?

Tas pats dūmų atspalvis skirtingomis sąlygomis gali nukreipti diagnostiką skirtingomis kryptimis.

Todėl prieš važiuojant į servisą verta tiksliai prisiminti, kada problema pasireiškia.

Dūmina tik užvedus šaltą variklį

Stebėkite:

ar lauke šalta ir drėgna;
kiek laiko dūmai išlieka;
ar jie išnyksta varikliui šylant;
ar mažėja aušinimo skystis arba alyva.

Trumpalaikiai balti garai gali būti kondensatas.

Nuolatiniai melsvi ar tankūs balti dūmai jau reikalauja kitokio vertinimo.

Dūmina greitėjant

Kai simptomas atsiranda esant didesnei variklio apkrovai, diagnostikoje svarbu vertinti:

oro tiekimą;
įpūtimo sistemą, jeigu ji naudojama;
degalų tiekimą ir įpurškimą;
variklio valdymo duomenis;
alyvos patekimą į degimo procesą, jei dūmai melsvi;
kitus tuo metu atsirandančius simptomus.

Jeigu kartu jaučiamas trūkčiojimas, skaitykite Automobilis trūkčioja važiuojant ar greitėjant: dažniausios priežastys.

Dūmina įšilus varikliui

Jeigu dūmai neišnyksta pasiekus normalią variklio darbo būklę, vien kondensatu jų aiškinti nereikėtų.

Svarbu įvertinti dūmų spalvą, skysčių lygius, variklio temperatūrą, galios pokyčius ir diagnostinius duomenis.

Dūmina nuolat

Nuolatinis neįprastas matomas dūmingumas yra pagrindas ieškoti priežasties, ypač jeigu kartu:

mažėja alyvos arba aušinimo skysčio lygis;
sumažėjo galia;
padidėjo degalų ar alyvos sąnaudos;
variklis dirba netolygiai;
atsirado Check Engine;
pasikeitė variklio garsas.

Ar dūmų kvapas gali padėti?

Kvapas gali suteikti papildomos informacijos, tačiau jis taip pat nėra patikima savarankiška diagnozė.

Be to, išmetamosiose dujose yra sveikatai pavojingų medžiagų.

Nereikia specialiai stovėti prie veikiančio automobilio išmetimo vamzdžio ir bandyti nustatyti gedimą pagal kvapą.

Variklį uždaroje arba blogai vėdinamoje patalpoje eksploatuoti pavojinga dėl anglies monoksido.

Jeigu išmetamųjų dujų kvapas patenka į automobilio saloną, problemą reikia vertinti rimtai ir patikrinti automobilį.

Ką galima patikrinti pačiam?

Be specialios diagnostikos vairuotojas gali surinkti daug naudingos informacijos.

1. Nustatykite dūmų spalvą

Apytiksliai įvertinkite:

balti / panašūs į garus;
melsvi;
juodi / labai tamsūs;
neaiškiai pilki.

Nesistenkite iš spalvos iš karto nustatyti sugedusios detalės.

2. Užfiksuokite, kada jie atsiranda

Svarbu:

šaltas ar šiltas variklis;
tuščioji eiga;
greitėjimas;
pastovus greitis;
po ilgesnio stovėjimo;
nuolat ar tik trumpam.

3. Patikrinkite skysčių lygius

Kai automobilis yra saugios būklės ir laikomasi gamintojo instrukcijų, patikrinkite:

variklio alyvos lygį;
aušinimo skysčio lygį.

Karštos aušinimo sistemos neatidarinėkite.

4. Stebėkite kitus simptomus

Atkreipkite dėmesį:

ar sumažėjo galia;
ar variklis trūkčioja;
ar netolygiai dirba;
ar sunkiau užsiveda;
ar kyla variklio temperatūra;
ar atsirado neįprastų garsų;
ar užsidegė įspėjamosios lemputės.

5. Jei turite OBD diagnostikos įrankį

Nuskaitykite ir išsaugokite gedimų kodus.

Neskubėkite jų trinti.

Gedimo kodas kartu su dūmų pobūdžiu ir faktiniais variklio duomenimis gali padėti susiaurinti diagnostikos kryptį. Plačiau apie Check Engine: Užsidegė Check Engine: ką reiškia ir ar galima važiuoti?.

Ko nereikėtų daryti?

Keisti turbokompresorių vien dėl mėlynų dūmų

Melsvų dūmų priežasčių gali būti daugiau.

Pirmiausia reikia nustatyti, iš kur alyva patenka į degimo arba išmetimo sistemą.

Keisti EGR vien dėl juodų dūmų

Juodi dūmai gali būti susiję su daugeliu oro, degalų, įpūtimo ir variklio valdymo problemų.

Iš karto spręsti, kad pramušta galvutės tarpinė

Tankūs balti dūmai gali būti svarbus požymis, tačiau cilindrų galvutės tarpinės gedimą reikia patvirtinti diagnostika.

Ignoruoti mažėjančius skysčių lygius

Jeigu kartu su dūmais mažėja alyvos arba aušinimo skysčio lygis, tai yra svarbi diagnostinė informacija.

Tikrinti išmetimą uždaroje patalpoje

Variklio išmetamosiose dujose yra anglies monoksido.

Variklio negalima palikti veikti uždaroje ar nepakankamai vėdinamoje patalpoje.

Ar galima toliau važiuoti?

Tai priklauso ne vien nuo dūmų spalvos, bet ir nuo jų intensyvumo bei kitų simptomų.

Jeigu trumpam matomi tik lengvi balti garai šaltu oru, automobilis veikia normaliai, skysčių lygiai nesikeičia ir nėra kitų įspėjimų, tai gali būti įprastas kondensatas.

Tačiau neįprastas nuolatinis dūmingumas neturėtų būti ignoruojamas.

Jeigu automobilis vis dar valdomas normaliai ir nėra kritinių simptomų, reikėtų vengti didelės apkrovos ir problemą diagnozuoti.

Kada kelionės geriau netęsti?

Saugiai sustokite ir problemą vertinkite skubiai, jeigu kartu su dūmais:

smarkiai sumažėjo variklio galia;
variklis pradėjo stipriai trūkčioti arba dirbti nenormaliai;
kyla variklio temperatūra arba rodomas perkaitimo įspėjimas;
greitai mažėja aušinimo skysčio lygis;
labai padidėjo alyvos sąnaudos;
atsirado stiprūs mechaniniai garsai;
pasirodė labai gausūs neįprasti dūmai;
atsirado kritinis raudonas įspėjimas;
automobilio tolesnis eksploatavimas atrodo nesaugus.

Turbokompresorinių variklių diagnostikos šaltiniai taip pat rekomenduoja nutraukti bandymus, jei atsiranda tokie rimti variklio sutrikimo požymiai kaip gausūs juodi dūmai, didelės alyvos sąnaudos ar nekontroliuojamas variklio darbas.

Kada važiuoti į servisą?

Diagnostikos neatidėliokite, jeigu:

dūmai atsirado staiga ir anksčiau jų nebuvo;
jie išlieka įšilus varikliui;
dūmingumas didėja;
mažėja alyvos lygis;
mažėja aušinimo skysčio lygis;
sumažėjo variklio galia;
automobilis trūkčioja;
variklis dirba netolygiai;
padidėjo degalų arba alyvos sąnaudos;
dega Check Engine;
atsirado kiti gedimo požymiai.

Servise svarbu ne tik konstatuoti dūmų spalvą, bet ir nustatyti jų atsiradimo priežastį.

Trumpa dūmų diagnostikos atmintinė

Ką matote	Ką pirmiausia verta įvertinti
Lengvi balti garai šaltu oru, kurie išnyksta sušilus	Gali būti įprastas kondensatas
Tankūs balti dūmai išlieka įšilus	Aušinimo skysčio lygį, temperatūrą, aušinimo sistemą ir kitus simptomus
Melsvi dūmai	Galimą variklio alyvos patekimą į degimo / išmetimo procesą
Melsvi dūmai + mažėja alyvos lygis	Alyvos sąnaudų priežastį, variklio, karterio ventiliacijos ir turbokompresoriaus sistemas pagal automobilio konstrukciją
Juodi dūmai	Oro tiekimą, degalų įpurškimą, įpūtimo, EGR ir variklio valdymo sistemas
Juodi dūmai + sumažėjusi galia	Oro / įpūtimo sistemą, degalų sistemą ir diagnostinius variklio duomenis
Neaiškiai pilki dūmai	Nespręsti vien iš spalvos – vertinti atsiradimo sąlygas ir kitus simptomus
Dūmai + Check Engine	Nuskaityti gedimų atmintį ir diagnozuoti sistemą
Dūmai + perkaitimas arba greitas aušinimo skysčio mažėjimas	Kelionės netęsti ir problemą vertinti skubiai
Gausūs dūmai + didelis galios praradimas / nenormalus variklio darbas	Saugiai sustoti ir problemą diagnozuoti

Ši lentelė nurodo tik pradines diagnostikos kryptis. Ji nėra konkretaus automobilio gedimo diagnozė.

Išvada

Automobilio dūmų spalva gali daug pasakyti apie tai, kuria kryptimi pradėti diagnostiką, tačiau ji nepasako, kuri detalė tiksliai sugedo.

Trumpalaikiai balti garai šaltu oru gali būti paprasčiausias kondensatas, o tankūs balti dūmai, išliekantys įšilus varikliui, jau reikalauja atidesnio aušinimo sistemos ir kitų galimų priežasčių vertinimo.

Melsvi dūmai dažniausiai nukreipia diagnostiką į alyvos patekimą į degimo ar išmetimo procesą, tačiau tai nebūtinai reiškia sugedusį turbokompresorių.

Juodi dūmai gali būti susiję su oro tiekimu, degalų įpurškimu, EGR, įpūtimo sistema ar kitais variklio valdymo sutrikimais, todėl vien pagal juodą dūmą keisti konkrečią detalę taip pat nereikėtų.

Svarbiausia stebėti ne tik spalvą, bet ir kada dūmai atsiranda, ar mažėja alyvos arba aušinimo skysčio lygis, ar keičiasi variklio galia ir ar atsiranda kitų įspėjimų.

Jeigu dūmai gausūs, automobilis praranda galią, kaista, greitai praranda skysčius arba variklis pradeda dirbti nenormaliai, kelionės tęsti nereikėtų – reikalinga diagnostika.

Automobilis dūmina: ką išduoda dūmų spalva?

Ar iš išmetimo vamzdžio matomas garas visada reiškia gedimą?