Sidabrinis nerūdijančiojo plieno kėbulas, į viršų atsidarančios durys ir 88 mylių per valandą riba – šiandien DeLorean DMC-12 beveik neįmanoma atskirti nuo filmo „Atgal į ateitį“ („Back to the Future“).

1985 m. filme ekscentriškojo daktaro Emmetto Browno sukurta laiko mašina Marty McFly iš 1985-ųjų perkelia į 1955 metus.

Tačiau tikrasis DeLorean nebuvo nei branduolinis, nei neįtikėtinai greitas superautomobilis.

Už vienos garsiausių kino mašinų slypi daug įdomesnė istorija: neįprastas sportinis automobilis, trys pirmajam filmui nupirkti DeLorean, kino kūrėjų sukonstruota futuristinė įranga ir vienas pagrindinis automobilis, kuris po dešimtmečių buvo kruopščiai restauruotas.

DeLorean egzistavo dar prieš filmą

DeLorean DMC-12 nebuvo specialiai sukurtas „Atgal į ateitį“.

Tai buvo realus sportinis automobilis, kurį gamino John DeLorean įkurta DeLorean Motor Company.

Automobilio dizainą sukūrė garsus italų dizaineris Giorgetto Giugiaro.

DMC-12 išsiskyrė dviem ypač neįprastais sprendimais – nedažytomis šlifuoto nerūdijančiojo plieno išorinėmis kėbulo plokštėmis ir į viršų atsidarančiomis „gull-wing“ tipo durimis.

Automobiliai buvo gaminami Šiaurės Airijoje.

Nors DMC-12 išvaizda buvo futuristinė, jo realios techninės charakteristikos buvo gerokai žemiškesnės.

Kas slypėjo po futuristiniu kėbulu?

Išlikęs pagrindinis 1981 m. „Back to the Future“ filmavimo automobilis leidžia labai tiksliai atskirti kino fantaziją nuo tikrosios technikos.

Jame išlikęs originalus gale montuojamas 2,85 litro PRV V6 benzininis variklis.

PRV pavadinimas siejamas su Peugeot, Renault ir Volvo.

National Historic Vehicle Register šiam konkrečiam automobiliui nurodo 130 hp (apie 97 kW) galią.

Jis turi penkių pavarų mechaninę transmisiją.

Taigi po kino rekvizitu vis dar slypi gana įprasta serijinio DeLorean mechanika.

Kodėl laiko mašina tapo automobiliu?

Filmo kūrėjai Robert Zemeckis ir Bob Gale iš pradžių turėjo apsispręsti, kokia apskritai turėtų būti jų istorijos laiko mašina.

Oficialiuose 1985 m. filmo gamybos užrašuose pasakojama, kad nusprendus laiko mašiną padaryti mobilią, kilo idėja ją įmontuoti į sportinį automobilį.

Tada kūrėjai pastebėjo, kiek daug komiško potencialo turi DeLorean su į viršų atsidarančiomis durimis.

Taip DMC-12 tapo vienu svarbiausių viso filmo elementų.

Kodėl pasirinktas būtent DeLorean?

DMC-12 turėjo savybę, kurios kino kūrėjams beveik nereikėjo išgalvoti – jis jau atrodė neįprastai.

Žemas pleišto formos kėbulas, nerūdijantysis plienas ir „gull-wing“ durys devintojo dešimtmečio viduryje leido automobiliui atrodyti futuristiškai.

Tai ypač gerai veikė filmo 1955 metų scenose.

Automobilio išvaizda buvo tokia neįprasta, kad filmo kūrėjai galėjo paversti ją ir komedijos dalimi.

Tačiau pats serijinis DMC-12 neturėjo jokios laiko mašinos įrangos – visa ji buvo sukurta filmui.

Pirmajam filmui nupirkti trys DeLorean

Svarbu kalbėti ne apie vieną vienintelį „Back to the Future DeLorean“.

Oficialiuose filmo gamybos užrašuose nurodyta, kad pirmajam filmui buvo nupirkti trys DeLorean automobiliai.

Juos modifikavo specialiųjų efektų ir kino automobilių kūrėjų komanda.

Skirtingi automobiliai filmavimo metu galėjo būti naudojami skirtingoms užduotims.

Todėl, kaip ir daugelio kitų garsių kino automobilių atveju, nereikėtų kiekvienos filmo scenos automatiškai priskirti vienam konkrečiam egzemplioriui.

Kaip buvo kuriama laiko mašina?

Vien tik futuristinės DeLorean išvaizdos neužteko.

Oficialiuose filmo gamybos užrašuose nurodoma, kad kūrėjai norėjo, jog laiko mašina atrodytų tarsi ekscentriškas išradėjas ją būtų pasigaminęs savo garaže.

Kartu automobilyje turėjo būti branduolinis reaktorius – tai buvo pirmojo filmo siužeto dalis.

Prie projekto dirbo koncepcijų kūrėjai ir iliustruotojai, tarp jų Ron Cobb ir Andy Probert.

Automobilio įrangos kūrime taip pat dalyvavo transporto priemonės konstrukcijos koordinatorius Mike Scheffe bei specialiųjų efektų vadovas Kevin Pike ir jo komanda.

Rezultatas buvo ne sterilus futuristinis prototipas, o automobilis, apkrautas laidais, vamzdžiais, jungikliais ir įvairiais techniniais elementais.

Kas buvo „Flux Capacitor“?

„Flux Capacitor“ – vienas garsiausių filmo išgalvotų įrenginių.

Filmo istorijoje būtent jis yra esminė laiko mašinos technologijos dalis.

Tai nėra reali DeLorean DMC-12 sistema ir neturi jokio ryšio su serijinio automobilio mechanika.

Kino kūrėjai specialiai rinko ir pritaikė įvairias detales laiko mašinos salonui bei išorei, kad automobilis atrodytų kaip savadarbis mokslinis eksperimentas.

Todėl šiandien net nedidelės filmo automobilio detalės tapo atpažįstamos gerbėjams.

Kodėl būtent 88 mph?

Filme DeLorean turi pasiekti 88 mylių per valandą greitį, kad galėtų keliauti laiku.

Tai atitinka maždaug 142 km/h.

Tačiau 88 mph yra filmo scenarijaus elementas.

Tai nėra speciali realaus DMC-12 techninė riba ir neįrodo, kad filmavimo automobiliai turėjo modifikuotus galingus variklius.

Išlikęs pagrindinis 1981 m. automobilis ir šiandien turi originalų 2,85 l PRV V6 variklį.

Todėl kino 88 mph taisyklę reikia aiškiai atskirti nuo realių automobilio techninių duomenų.

Branduolinis DeLorean?

Pirmajame filme Doc Brown laiko mašinai reikalingą energiją sieja su plutoniu ir automobilyje įrengtu branduoliniu reaktoriumi.

Tai, žinoma, yra filmo fikcija.

Realus DMC-12 yra benzininis automobilis su PRV V6 varikliu.

Vėlesniuose filmuose laiko mašinos įranga keitėsi pagal siužetą, tačiau tai neturi būti painiojama su realaus DeLorean technine konstrukcija.

Dalį liepsnos efektų kūrė praktiškai

1985 m. kuriant filmą šiuolaikinės kompiuterinės grafikos galimybės dar neegzistavo tokia forma, kokią žinome šiandien.

Oficialiuose gamybos užrašuose nurodoma, kad specialiųjų efektų komanda prie DeLorean įrengė keturis liepsnos įtaisus.

Jie buvo naudojami kuriant efektus automobiliui greitėjant ir ruošiantis kelionei laiku.

Tai geras pavyzdys, kiek daug garsiojo automobilio įvaizdžio buvo sukurta praktiniais kino efektais.

Kas yra garsusis „A-car“?

Iš pirmajam filmui naudotų automobilių svarbiausias išlikęs egzempliorius šiandien vadinamas pagrindiniu „Time Machine“ filmavimo automobiliu, arba „A-car“.

Tai 1981 m. DeLorean DMC-12.

Jis priklauso Universal Studios.

Šis konkretus automobilis buvo naudojamas 1985 m. „Back to the Future“ filmavimui ir tapo pagrindiniu išlikusiu filmo automobilio egzemplioriumi.

2021 m. jis buvo įtrauktas į JAV National Historic Vehicle Register kaip istoriškai reikšminga transporto priemonė.

Kino žvaigždę teko gelbėti

Garsus automobilis ne visada buvo tokios būklės, kokios jį galima pamatyti šiandien.

National Historic Vehicle Register duomenimis, pagrindinis automobilis 2012–2013 m. buvo kruopščiai restauruotas.

Restauravimo projektą inicijavo „Back to the Future“ scenarijaus bendraautoris Bob Gale.

Restauravimo komandai vadovavo Joe Walser, o prie projekto dirbo filmo gerbėjų ir specialistų komanda.

Tikslas buvo kuo tiksliau atkurti automobilį į jo kino laikų būklę.

Atkurta net laiko mašinos įranga

Restauruojant automobilį buvo atkurtos arba tiksliai reprodukuotos svarbiausios filme matytos detalės.

National Historic Vehicle Register nurodo, kad vėl veikia demonstracinės „flux bands“, „time circuit“ ir „flux capacitor“ detalės.

Žinoma, „veikia“ šiuo atveju reiškia kino rekvizito apšvietimą ir demonstracines funkcijas – automobilis nepradėjo keliauti laiku.

Salone išliko pilkos odos apdaila, o automobilio įranga atkurta taip, kad kuo tiksliau atitiktų filme matytą laiko mašiną.

Kur tikrasis kino DeLorean yra dabar?

Pagrindinis „A-car“ vis dar priklauso Universal Studios.

Jis perduotas ilgalaikei ekspozicijai Petersen Automotive Museum Los Andžele.

National Historic Vehicle Register dokumentuose nurodoma, kad automobilis šiuo metu nėra važiuojantis.

Jo tikroji bendra rida taip pat nėra žinoma.

Tačiau kaip kino istorijos objektas jis išsaugotas gerokai svarbesnei paskirčiai – parodyti vieną garsiausių kino automobilių kuo artimesne filme matytai forma.

Kodėl DMC-12 iki filmo nebuvo tokia sėkmės istorija?

Šiandien DeLorean atrodo kaip savaime suprantama automobilių kultūros legenda.

Tačiau reali automobilio komercinė istorija buvo gerokai sudėtingesnė.

DeLorean Motor Company gyvavo trumpai, o DMC-12 gamyba nutrūko dar gerokai prieš 1985 m. filmo premjerą.

Automobilis sulaukė kritikos dėl kainos ir to, kad jo realios dinaminės savybės ne visiškai atitiko egzotišką išvaizdą.

Todėl „Back to the Future“ atsirado jau po pirminės DeLorean Motor Company istorijos pabaigos.

Būtent filmas suteikė automobiliui kultūrinį gyvenimą, kurio jo gamintojas jau nebegalėjo sukurti.

Filmas pakeitė DeLorean palikimą

„Back to the Future“ buvo vienas didžiausių 1985 metų kino hitų.

Universal nurodo, kad filmas tapo daugiausiai JAV rinkoje uždirbusiu 1985 m. filmu ir visame pasaulyje surinko daugiau kaip 385 mln. JAV dolerių.

Kartu milijonai žiūrovų pamatė automobilį, kuris jau nebebuvo gaminamas.

DMC-12 iš nesėkmingos automobilių kompanijos palikimo tapo vienu lengviausiai atpažįstamų kino automobilių.

Jo kultūrinė reikšmė tapo tokia didelė, kad pagrindinis filmo automobilis galiausiai buvo oficialiai įtrauktas į National Historic Vehicle Register.

Tikras DMC-12 ir filmo laiko mašina – ne tas pats

Svarbiausia šios istorijos detalė – atskirti automobilį nuo kino personažo.

Tikras DeLorean DMC-12 turėjo:

  • nerūdijančiojo plieno išorines kėbulo plokštes;
  • į viršų atsidarančias „gull-wing“ tipo duris;
  • gale sumontuotą 2,85 l PRV V6 variklį;
  • galinius varančiuosius ratus;
  • konkretaus išlikusio „A-car“ atveju – penkių pavarų mechaninę transmisiją.

Filmui buvo pridėta:

  • „Flux Capacitor“;
  • „Time Circuits“;
  • išorinės „flux bands“;
  • branduolinio reaktoriaus imitacija;
  • papildomi laidai, vamzdžiai ir elektronikos elementai;
  • specialiųjų efektų įranga.

Todėl garsiausios DeLorean detalės paradoksaliai yra tos, kurių serijinis automobilis niekada neturėjo.

Trumpai – kas buvo tikra?

  • Automobilis: DeLorean DMC-12.
  • Pirmasis filmas: „Back to the Future“, 1985.
  • Marty McFly vaidino Michael J. Fox.
  • Doc Brown vaidino Christopher Lloyd.
  • Pirmajam filmui buvo nupirkti trys DeLorean automobiliai.
  • Pagrindinis išlikęs „A-car“ yra 1981 m. DMC-12.
  • Jame išlikęs originalus 2,85 l PRV V6.
  • National Historic Vehicle Register šiam automobiliui nurodo 130 hp (apie 97 kW).
  • Automobilis turi penkių pavarų mechaninę transmisiją.
  • „Flux Capacitor“ ir laiko kelionių įranga yra kino rekvizitas.
  • 88 mph yra filmo siužeto taisyklė, o ne reali DeLorean technologija.
  • „A-car“ 2012–2013 m. buvo restauruotas.
  • Jis priklauso Universal Studios.
  • Automobilis ilgalaikei ekspozicijai perduotas Petersen Automotive Museum.
  • 2021 m. jis įtrauktas į JAV National Historic Vehicle Register.

Galutinis verdiktas

„Back to the Future“ DeLorean yra puikus pavyzdys, kaip kinas gali visiškai pakeisti automobilio palikimą.

Realus DMC-12 nebuvo nei branduolinis superautomobilis, nei technologiškai stebuklinga mašina.

Po futuristiniu nerūdijančiojo plieno kėbulu slypėjo 2,85 litro PRV V6 ir gana tradicinė to laikotarpio mechanika.

Tačiau Robert Zemeckis, Bob Gale ir filmo kūrėjų komanda pastebėjo tai, ko automobiliui labiausiai reikėjo – jo išvaizda jau atrodė kaip kažkas iš ateities.

Pridėjus kino rekvizitą, „Flux Capacitor“, 88 mph taisyklę ir vieną garsiausių kino istorijų, komerciškai nesėkmingos automobilių kompanijos modelis tapo pasauline popkultūros ikona.

Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams nuo DMC-12 gamybos pabaigos, daugeliui žmonių pakanka pamatyti pakeltas „gull-wing“ duris, kad galvoje iškart atsirastų viena mintis – „Atgal į ateitį“.

Šaltiniai