Dyzelis Lietuvos keliuose vis dar karaliauja, tačiau naujausi 2026 m. duomenys rodo, kad automobilių rinkos struktūra pamažu keičiasi.
2026 m. II ketvirtį dyzeliniai automobiliai sudarė apie 64 proc. viso Lietuvos automobilių parko. Benzininiai užėmė 21,5 proc., hibridiniai – 13 proc., o elektromobiliai – 1,5 proc.
Tačiau pažvelgus ne į visą automobilių parką, o į pirmą kartą į Lietuvą įvežamus naudotus automobilius, pokytis matomas gerokai aiškiau.
Dyzelio dalis importe mažėja, o hibridinių ir elektrinių automobilių – auga.
Todėl atsakymas į klausimą „ką šiandien renkasi lietuviai?“ priklauso nuo to, ar kalbame apie visus Lietuvos keliuose esančius automobilius, ar apie naujai į šalį patenkančius automobilius. Apie platesnį rinkos kontekstą: Kokius naudotus automobilius renkasi lietuviai 2026?.
Lietuvos automobilių parke dyzelis vis dar dominuoja
2026 m. II ketvirtį dyzeliniai automobiliai sudarė apie 64 proc. viso Lietuvos automobilių parko.
Tai daugiau nei visos kitos pagrindinės pavaros rūšys atskirai.
Benzininiai automobiliai sudarė 21,5 proc., hibridiniai – 13 proc., o elektromobiliai – 1,5 proc.
| Pavaros / degalų tipas | Lietuvos automobilių parko dalis 2026 m. II ketv. |
|---|---|
| Dyzelis | 64 % |
| Benzinas | 21,5 % |
| Hibridas | 13 % |
| Elektra | 1,5 % |
Šie skaičiai apibūdina visą Lietuvos automobilių parką, o ne vien 2026 m. nupirktus automobilius.
Tai labai svarbus skirtumas.
Automobiliai Lietuvoje eksploatuojami daug metų, todėl dabartinė parko struktūra stipriai priklauso nuo ankstesniais metais ir net dešimtmečiais įsigytų transporto priemonių.
Dyzelio dalis mažėja, bet labai lėtai
2026 m. I ketvirtį dyzeliniai automobiliai sudarė 64,5 proc. Lietuvos automobilių parko.
II ketvirtį jų dalis buvo apie 64 proc.
Vien dviejų ketvirčių pokyčio nereikėtų interpretuoti kaip staigaus dyzelinių automobilių nykimo.
Dyzeliai vis dar sudaro beveik du trečdalius Lietuvos automobilių parko.
Be to, 2026 m. I ketvirčio duomenimis, jų absoliutus skaičius per metus buvo net 1,3 proc. padidėjęs.
Tai gerai parodo skirtumą tarp absoliutaus automobilių skaičiaus ir jų procentinės dalies rinkoje.
Bendram automobilių parkui augant, konkrečios pavaros automobilių skaičius gali didėti net tuo metu, kai jų procentinė rinkos dalis mažėja.
Kodėl Lietuvoje tiek daug dyzelinių automobilių?
Vienos priežasties nėra.
Dabartinė Lietuvos automobilių parko struktūra susiformavo per daugelį metų.
Didelė dalis Lietuvos naudotų automobilių rinkos ilgą laiką buvo papildoma iš Vakarų Europos importuojamais dyzeliniais automobiliais.
2026 m. II ketvirtį Vokietija ir toliau buvo didžiausias naudotų automobilių importo šaltinis Lietuvai.
Be to, Lietuvos automobilių parkas yra senas – vidutinis jo amžius 2026 m. siekė apie 17 metų ir 2 mėnesius.
Todėl net labai sparčiai augant naujesnių pavaros technologijų registracijoms, visam šalies parkui pasikeisti reikia daug laiko.
Naudotų automobilių importe vaizdas jau kitoks
Daug įdomesnį dabartinių pokyčių vaizdą suteikia pirmą kartą į Lietuvą įvežamų naudotų automobilių statistika.
2026 m. II ketvirtį jų struktūra buvo tokia:
| Pavaros / degalų tipas | Naudotų automobilių importo dalis |
|---|---|
| Dyzelis | 57,6 % |
| Benzinas | 19,9 % |
| Hibridas | 15,8 % |
| Elektra | 5,4 % |
Dyzelis ir čia išlieka aiškus lyderis.
Tačiau jo pozicija jau nėra tokia dominuojanti kaip visame Lietuvos automobilių parke.
Tai vienas aiškiausių ženklų, kad naujai į šalį patenkančių naudotų automobilių struktūra keičiasi. Apie kainų tendencijas tame pačiame laikotarpyje: Naudotų automobilių kainos Lietuvoje 2026: kas vyksta rinkoje?.
Dyzelinių automobilių importo dalis traukiasi
2025 m. II ketvirtį dyzeliniai automobiliai sudarė 61,3 proc. naudotų automobilių importo.
2026 m. II ketvirtį jų dalis sumažėjo iki 57,6 proc.
Tai yra 3,7 procentinio punkto sumažėjimas per metus.
Tačiau čia yra svarbus niuansas.
Bendras automobilių importas 2026 m. augo, todėl absoliutus įvežtų dyzelinių automobilių skaičius nesumažėjo.
Priešingai – jų buvo įvežta 13,3 proc. daugiau nei prieš metus.
Taigi teiginys „lietuviai importuoja mažiau dyzelių“ būtų klaidinantis.
Tiksliau sakyti:
dyzelinių automobilių importo dalis mažėja, tačiau jų absoliutus importo kiekis 2026 m. II ketvirtį buvo didesnis nei prieš metus.
Hibridai jau sudaro reikšmingą importo dalį
2026 m. II ketvirtį hibridiniai automobiliai sudarė 15,8 proc. viso naudotų automobilių importo.
Jų importo kiekis per metus padidėjo 39,7 proc.
Pokytis matomas ir lyginant pirmuosius du 2026 m. ketvirčius.
2026 m. I ketvirtį hibridai sudarė 15,2 proc. importo.
II ketvirtį – jau 15,8 proc.
Tai nėra revoliucinis vieno ketvirčio šuolis, tačiau kartu su dideliu metiniu importo augimu rodo nuoseklią kryptį.
Hibridiniai automobiliai Lietuvos naudotų automobilių rinkoje nebėra nišinis pasirinkimas.
Benzinas išlieka antroje vietoje importe
2026 m. II ketvirtį benzininiai automobiliai sudarė 19,9 proc. naudotų automobilių importo.
Tai daugiau nei hibridų ar elektromobilių, tačiau gerokai mažiau nei dyzelinių automobilių.
Benzininiai automobiliai taip pat sudaro apie 21,5 proc. viso Lietuvos automobilių parko.
Taigi jų pozicija tiek dabartiniame parke, tiek naudotų automobilių importe yra gerokai stabilesnė nei sparčiai augančių elektrifikuotų automobilių.
Tačiau vien iš šių procentų negalima spręsti, kuris variklio tipas konkrečiam pirkėjui yra geriausias. Miesto kontekstui naudinga palyginti: Benzinas ar hibridas mieste.
Elektromobilių dalis maža, bet augimas labai spartus
Elektromobiliai 2026 m. II ketvirtį sudarė tik 5,4 proc. naudotų automobilių importo.
Visame Lietuvos automobilių parke jų dalis buvo dar mažesnė – apie 1,5 proc.
Tačiau augimo tempas yra visiškai kitoks.
Naudotų elektromobilių importo kiekis per metus išaugo net 92,1 proc.
Tai didžiausias augimas tarp pagrindinių straipsnyje nagrinėjamų pavaros tipų.
Svarbu šio skaičiaus neinterpretuoti klaidingai.
92,1 proc. augimas nereiškia, kad elektromobiliai sudaro 92,1 proc. rinkos.
Jų dalis naudotų automobilių importe tebėra 5,4 proc.
Didelis procentinis augimas įmanomas todėl, kad pradinė elektromobilių bazė buvo gerokai mažesnė nei dyzelinių ar benzininių automobilių.
Lietuvos automobilių parkas keičiasi lėčiau nei importas
Čia atsiranda vienas svarbiausių visos statistikos skirtumų.
Visame Lietuvos automobilių parke:
- dyzelis – 64 proc.;
- benzinas – 21,5 proc.;
- hibridas – 13 proc.;
- elektra – 1,5 proc.
Naudotų automobilių importe:
- dyzelis – 57,6 proc.;
- benzinas – 19,9 proc.;
- hibridas – 15,8 proc.;
- elektra – 5,4 proc.
Naujai importuojamų naudotų automobilių struktūroje elektrifikuotos pavaros jau užima didesnę dalį nei visame istoriniame automobilių parke.
Tai logiška: visas parkas yra daugelio metų pirkimų rezultatas, o importo statistika geriau parodo tai, kokie naudoti automobiliai į Lietuvą atkeliauja dabar.
Hibridų skaičius visame parke taip pat sparčiai didėja
2026 m. I ketvirčio duomenys rodo, kad hibridinių automobilių skaičius Lietuvos parke per metus padidėjo 16,5 proc.
Tuo metu jie sudarė 12,5 proc. viso automobilių parko.
2026 m. II ketvirtį jų dalis jau siekė apie 13 proc.
Tai dar kartą rodo, kad hibridų augimas nėra vien importo statistikos reiškinys.
Jų dalis palaipsniui didėja ir bendrame Lietuvos automobilių parke.
Elektromobilių skaičius parke auga dar greičiau
2026 m. I ketvirtį elektromobilių skaičius Lietuvos automobilių parke buvo 46,5 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Tuo metu jų buvo apie 26,1 tūkst., arba maždaug 1,4 proc. viso automobilių parko.
II ketvirtį elektromobilių dalis jau siekė apie 1,5 proc.
Vėlgi, absoliuti dalis tebėra maža.
Todėl teiginys, kad Lietuvos automobilių parkas jau tapo elektrinis, būtų akivaizdžiai neteisingas.
Tačiau augimo kryptis yra aiški.
O kas vyksta su naujais automobiliais Europoje?
Naujų automobilių rinka keičiasi gerokai greičiau nei senas Lietuvos automobilių parkas.
ACEA duomenimis, 2026 m. sausio–rugpjūčio laikotarpiu Europos Sąjungoje hibridiniai automobiliai sudarė 36,6 proc. naujų automobilių registracijų ir buvo didžiausia pavaros kategorija.
Grynieji elektromobiliai sudarė 21,7 proc., o įkraunami hibridai – 10 proc.
Tuo tarpu benzino ir dyzelino bendra dalis sumažėjo iki 29 proc.
Vien benzininiai automobiliai sudarė 21,7 proc., o dyzeliniai – tik 7,3 proc. naujų ES automobilių registracijų.
Tai labai skiriasi nuo Lietuvos automobilių parko, kuriame dyzeliai vis dar sudaro apie 64 proc.
Tačiau šių dviejų skaičių negalima lyginti kaip tos pačios rinkos.
ACEA duomenys apibūdina naujų automobilių registracijas Europos Sąjungoje, o Lietuvos 64 proc. rodiklis – visą mūsų šalies automobilių parką.
Kodėl naujų ir naudotų automobilių rinkos tokios skirtingos?
Automobilių parkas atsinaujina palaipsniui.
Naujas automobilis, parduotas šiandien, bendroje statistikoje tampa tik vienu automobiliu tarp beveik dviejų milijonų Lietuvoje eksploatuojamų transporto priemonių.
Be to, Lietuva turi labai aktyvią naudotų automobilių rinką.
2026 m. II ketvirtį pirmą kartą į Lietuvą įvežta apie 32,9 tūkst. naudotų automobilių.
Jų vidutinis amžius buvo 10 metų ir 10 mėnesių.
Todėl Lietuvos automobilių parko transformaciją lemia ne tik tai, kokius naujus automobilius žmonės perka, bet ir tai, kokie naudoti automobiliai kasmet atkeliauja į šalį.
Ar tai reiškia, kad dyzelio pirkti nebeverta?
Ne.
Rinkos statistika negali atsakyti, kokio tipo automobilis geriausiai tinka konkrečiam žmogui.
Pasirinkimas priklauso nuo:
- metinės ridos;
- miesto ir užmiesčio važiavimo santykio;
- kelionių ilgio;
- galimybės krauti automobilį;
- automobilio kainos;
- konkretaus modelio ir variklio;
- techninės būklės;
- priežiūros istorijos;
- planuojamo automobilio naudojimo laikotarpio.
Žmogui, kuris kasdien važiuoja ilgus atstumus, tinkamas pasirinkimas gali būti visiškai kitoks nei vairuotojui, kuris didžiąją dalį kelionių atlieka mieste.
Todėl rinkos dalis neturėtų būti naudojama kaip argumentas, kad viena pavara savaime yra geresnė už kitą.
O gal dabar geriausia rinktis hibridą?
Hibridų skaičiaus augimas rodo didėjančią jų reikšmę rinkoje, tačiau ir čia nėra universalaus atsakymo.
Po žodžiu „hibridas“ slepiasi skirtingos technologijos.
Automobilis gali būti:
- lengvasis hibridas (MHEV);
- įprastas hibridas (HEV);
- iš tinklo įkraunamas hibridas (PHEV).
Jų veikimo principas ir naudojimo pobūdis skiriasi.
Todėl vien statistinis užrašas „hibridas“ nėra pakankamas konkretaus automobilio tinkamumui įvertinti.
Perkant naudotą hibridinį automobilį reikia vertinti konkrečią sistemą, automobilio amžių, techninę būklę ir priežiūros istoriją.
Ką 2026 m. duomenys sako apie rinkos kryptį?
Jeigu žiūrime į visą Lietuvos automobilių parką, pokytis atrodo lėtas.
Dyzelis vis dar absoliučiai dominuoja.
Tačiau jei žiūrime į pirmą kartą į Lietuvą įvežamus naudotus automobilius, tendencija matoma gerokai aiškiau:
- dyzelio dalis mažėja;
- hibridų dalis auga;
- elektromobilių importas auga labai sparčiai;
- benzinas išlieka reikšminga, bet gana stabili rinkos dalis.
Naujų automobilių rinka Europoje jau pasislinkusi dar toliau – ten hibridai tapo didžiausia naujų automobilių pavaros kategorija.
Todėl galima kalbėti apie palaipsnį Lietuvos automobilių parko perėjimą prie įvairesnių pavarų, bet ne apie staigų dyzelio išnykimą.
Trumpai: dyzelis, benzinas, hibridas ar elektra?
| Rodiklis | Dyzelis | Benzinas | Hibridas | Elektra |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos automobilių parkas, 2026 m. II ketv. | 64 % | 21,5 % | 13 % | 1,5 % |
| Naudotų automobilių importas, 2026 m. II ketv. | 57,6 % | 19,9 % | 15,8 % | 5,4 % |
Lentelėje pateikiami du skirtingi rodikliai. Pirmoji eilutė apibūdina visą Lietuvos automobilių parką, antroji – 2026 m. II ketvirtį pirmą kartą į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių struktūrą. Šių rodiklių negalima interpretuoti kaip vienodos pirkimų statistikos.
| Pokytis | Reikšmė |
|---|---|
| Dyzelio importo dalis 2025 m. II ketv. | 61,3 % |
| Dyzelio importo dalis 2026 m. II ketv. | 57,6 % |
| Dyzelinių automobilių importo kiekio metinis pokytis | +13,3 % |
| Hibridų importo kiekio metinis pokytis | +39,7 % |
| Elektromobilių importo kiekio metinis pokytis | +92,1 % |
Išvada
2026 m. Lietuvos automobilių parkas vis dar yra aiškiai dyzelinis.
Dyzeliniai automobiliai sudaro apie 64 proc. viso parko, todėl artimiausiu metu jų dominavimas iš Lietuvos kelių niekur nedings.
Tačiau naudotų automobilių importo duomenys jau rodo kitą kryptį.
Dyzelio dalis per metus sumažėjo nuo 61,3 iki 57,6 proc., o hibridinių ir elektrinių automobilių importas sparčiai auga.
Hibridai 2026 m. II ketvirtį jau sudarė 15,8 proc. naudotų automobilių importo, elektromobiliai – 5,4 proc.
Tai nereiškia, kad vieną dieną vairuotojai staiga atsisakė dyzelio.
Priešingai – dėl bendro rinkos augimo dyzelinių automobilių absoliučiai buvo importuota daugiau nei prieš metus.
Tačiau naujai į Lietuvą patenkančių automobilių struktūra tampa įvairesnė.
Todėl tiksliausia 2026 m. situaciją apibūdinti taip: dyzelis vis dar dominuoja, tačiau hibridai ir elektromobiliai palaipsniui keičia Lietuvos automobilių rinkos struktūrą.
