Automobilis trūkčioja važiuojant ar greitėjant: dažniausios priežastys

Automobilis važiuoja normaliai, tačiau paspaudus akceleratorių pradeda trūkčioti. O gal nelygus darbas jaučiamas važiuojant pastoviu greičiu, tik šaltu varikliu arba tik tada, kai varikliui tenka didesnė apkrova?

Vien simptomo „automobilis trūkčioja“ konkrečiam gedimui nustatyti nepakanka.

Panašų pojūtį gali sukelti uždegimo, degalų tiekimo, oro įsiurbimo, išmetamųjų dujų recirkuliacijos, jutiklių ar mechaninės variklio problemos. Be to, ne kiekvienas juntamas smūgis ar vibracija būtinai kyla iš variklio – tam tikrais atvejais reikia vertinti ir transmisiją bei kitas pavaros dalis. Apie dažniausius naudoto automobilio gedimus ir pirmuosius ženklus skaitykite Dažniausi naudoto automobilio gedimai ir pirmieji ženklai.

Todėl diagnostiką verta pradėti ne nuo spėjimo, kuri detalė sugedo, o nuo tikslaus atsakymo į klausimą:

kada ir kokiomis sąlygomis automobilis trūkčioja?

Pirmiausia nustatykite, kada automobilis trūkčioja

Servisui arba diagnostiką atliekančiam specialistui labai naudinga žinoti, kada simptomas pasireiškia.

Atkreipkite dėmesį:

ar automobilis trūkčioja tik greitėjant;
ar problema jaučiama važiuojant pastoviu greičiu;
ar trūkčioja tik stipriau paspaudus akceleratorių;
ar simptomas atsiranda mažomis variklio apsukomis;
ar problema pasireiškia tik šaltam varikliui;
ar tik varikliui įšilus;
ar trūkčiojama ir stovint tuščiąja eiga;
ar sumažėjo variklio galia;
ar užsidegė Check Engine;
ar atsirado dūmų;
ar pasikeitė degalų sąnaudos;
ar variklis pradėjo sunkiau užsivesti.

Šios aplinkybės gali labai susiaurinti diagnostikos kryptį.

Automobilis trūkčioja greitėjant

Jeigu trūkčiojimas atsiranda būtent didinant variklio apkrovą, viena iš diagnostikos krypčių yra patikrinti, ar variklis tinkamai gauna:

degalus;
orą;
uždegimo kibirkštį benzininiame variklyje;
teisingus variklio valdymui reikalingų jutiklių signalus.

Greitėjant varikliui reikia tinkamai valdyti degalų kiekį, oro tiekimą ir degimą. Sutrikimas, kuris esant nedidelei apkrovai beveik nepastebimas, didesnės apkrovos metu gali pasireikšti daug aiškiau.

Tačiau pats trūkčiojimas greitėjant dar neparodo, kuri sistema kalta.

Benzininis variklis: uždegimo sistema

Benzininiame variklyje viena iš svarbių diagnostikos krypčių yra uždegimo sistema.

Uždegimo ritės paskirtis – sukurti aukštą įtampą, reikalingą oro ir degalų mišiniui uždegti žvakėje.

Uždegimo sistemos sutrikimas gali pasireikšti:

degimo praleidimais;
trūkčiojimu;
prastu greitėjimu;
galios sumažėjimu;
Check Engine lempute;
avariniu variklio režimu.

Tačiau tai nereiškia, kad trūkčiojantis benzininis automobilis automatiškai turi sugedusią uždegimo ritę.

Reikia vertinti visą sistemą, įskaitant:

uždegimo žvakes;
rites;
elektros jungtis ir laidus;
ritės maitinimą bei valdymą;
degalų tiekimą;
variklio mechaninę būklę.

Gedimo kodas, nurodantis degimo praleidimą konkrečiame cilindre, taip pat nėra automatinis nurodymas pakeisti to cilindro ritę.

Uždegimo žvakės

Benzininiame variklyje uždegimo žvakė turi patikimai uždegti oro ir degalų mišinį.

Netinkamai veikianti arba konkrečiam varikliui netinkama žvakė gali prisidėti prie degimo sutrikimų.

Vertinant žvakes svarbu atsižvelgti į:

jų būklę;
gamintojo nustatytą keitimo intervalą;
konkrečiam varikliui tinkamą specifikaciją;
elektrodų ir izoliatoriaus būklę;
galimus alyvos ar kitus teršalus žvakės srityje.

Universalaus žvakių keitimo intervalo visiems automobiliams nėra – reikia vadovautis konkretaus gamintojo priežiūros planu.

Degalų tiekimo problemos

Kad variklis veiktų sklandžiai, degalų sistema turi tiekti reikiamą degalų kiekį pagal konkretaus variklio valdymo strategiją.

Problemos gali būti susijusios su skirtingais sistemos elementais, pavyzdžiui:

degalų siurbliu;
degalų slėgio valdymu;
purkštukais;
elektros grandinėmis;
degalų sistemos užterštumu;
kitais konkrečios sistemos komponentais.

Purkštuko sutrikimas gali būti susijęs su:

galios sumažėjimu;
svyruojančia tuščiąja eiga;
sunkesniu užvedimu;
padidėjusiomis degalų sąnaudomis;
pablogėjusiomis emisijomis.

Aukšto slėgio degalų sistemos sutrikimai kai kuriuose varikliuose taip pat gali pasireikšti netolygiu variklio darbu, prastesniu užvedimu ar galios trūkumu.

Tačiau degalų sistemos nereikėtų diagnozuoti vien pagal trūkčiojimą.

Slėgis ir kiti parametrai turi būti vertinami pagal konkretaus automobilio gamintojo techninius duomenis.

Purkštukų gedimas nėra vienintelė galimybė

Kai automobilis trūkčioja, purkštukai dažnai tampa viena pirmųjų įtariamų detalių.

Tačiau jų nereikėtų keisti vien pagal simptomą.

Netinkamą cilindro darbą gali sukelti:

uždegimo problema benzininiame variklyje;
netinkamas degalų tiekimas;
elektros grandinės gedimas;
netinkamas oro kiekis;
kompresijos ar kita mechaninė problema.

Profesionali diagnostika turi nustatyti priežastį, o ne tik simptomą.

Oro masės matuoklis ir oro tiekimas

Oro masės matuoklis (MAF), jeigu toks naudojamas konkrečiame variklyje, perduoda variklio valdymo sistemai informaciją apie įsiurbiamo oro masę.

Šie duomenys naudojami variklio valdymui ir reikalingam degalų kiekiui apskaičiuoti.

Netinkami oro masės duomenys gali būti susiję su:

prastesne variklio reakcija;
galios sumažėjimu;
padidėjusiomis degalų sąnaudomis;
netolygiu variklio darbu;
Check Engine lempute;
avariniu darbo režimu.

Tačiau gedimo kodas, susijęs su oro kiekiu, automatiškai neįrodo sugedusio MAF jutiklio.

Reikia tikrinti ir:

jungtis;
laidus;
oro įsiurbimo sistemą;
galimus oro nuotėkius;
kitus susijusius komponentus.

Oro nuotėkis įsiurbimo sistemoje

Variklio valdymo sistema degalų kiekį apskaičiuoja pagal turimą informaciją apie į variklį patenkantį orą.

Jeigu įsiurbimo sistemoje atsiranda nesandarumas, faktinis oro kiekis tam tikromis sąlygomis gali neatitikti to, ko tikisi valdymo sistema.

Todėl diagnostikos metu verta tikrinti:

įsiurbimo žarnas;
sujungimus;
pažeidimus;
vakuumo sistemos elementus, jeigu jie naudojami konkrečiame variklyje.

Tačiau ir šiuo atveju nereikėtų iš anksto daryti išvados, kad kiekvienas trūkčiojimas yra oro nuotėkis.

EGR sistema

Išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema – EGR – naudojama azoto oksidų emisijoms mažinti.

Jos veikimas priklauso nuo konkretaus variklio ir jo valdymo strategijos.

EGR sistemos sutrikimas gali pasireikšti:

nelygia variklio eiga;
prastesne galia;
trūkčiojimu greitėjant;
Check Engine lempute;
dyzeliniame automobilyje – ir juodais dūmais.

Tačiau problema nebūtinai slypi pačiame EGR vožtuve.

Galimos ir kitos priežastys:

užsikimšę kanalai;
valdymo problema;
elektros jungčių ar laidų gedimas;
vakuumo sistemos problema ten, kur ji naudojama.

Todėl EGR vožtuvo nereikėtų keisti vien pagal simptomus.

Alkūninio ir paskirstymo veleno padėties jutikliai

Variklio valdymo blokui reikia tikslios informacijos apie alkūninio ir paskirstymo velenų padėtį.

Alkūninio veleno jutiklio signalas naudojamas nustatyti alkūninio veleno greitį ir padėtį, o ši informacija svarbi uždegimo ir įpurškimo valdymui.

Šios sistemos sutrikimai gali pasireikšti:

variklio užgesimu;
užvedimo problemomis;
gedimo kodais;
kai kuriais atvejais netolygiu variklio darbu.

Paskirstymo veleno jutiklio sutrikimas taip pat gali lemti:

sunkesnį užvedimą;
Check Engine lemputę;
gedimo kodą;
avarinį darbo režimą.

Vien simptomų nepakanka nustatyti, kad jutiklis sugedęs. Reikia tikrinti ir jo elektros grandinę, jungtis bei signalą. Jeigu problema susijusi ir su sunkiu užvedimu, skaitykite Automobilis neužsiveda: dažniausios priežastys ir ką tikrinti pirmiausia.

Kodėl automobilis gali trūkčioti tik šaltas?

Jeigu problema atsiranda tik po šalto užvedimo ir sumažėja varikliui įšilus, tai yra svarbi diagnostinė informacija.

Šalto variklio valdymo sąlygos skiriasi nuo įšilusio – valdymo blokas remiasi įvairių jutiklių informacija ir atitinkamai koreguoja variklio darbą.

Tokiu atveju diagnostikos metu gali tekti vertinti:

uždegimo sistemą benzininiame variklyje;
degalų tiekimą;
oro tiekimą;
temperatūros jutiklių duomenis;
įsiurbimo sistemos sandarumą;
kitus konkretaus variklio parametrus.

Nereikėtų manyti, kad vien tai, jog problema dingsta varikliui sušilus, automatiškai nurodo konkrečią detalę.

Kodėl trūkčioja tik įšilus varikliui?

Priešinga situacija – automobilis šaltas važiuoja normaliai, o problema atsiranda tik pasiekus darbinę temperatūrą.

Tai taip pat svarbi diagnostinė užuomina.

Kai kurie elektriniai, jutiklių ar variklio valdymo sutrikimai gali pasireikšti priklausomai nuo temperatūros ir darbo sąlygų.

Todėl servisui verta tiksliai pasakyti:

po kiek laiko problema atsiranda;
ar ji susijusi su variklio temperatūra;
ar užgesinus ir vėl užvedus variklį simptomas pasikeičia;
ar užregistruojama Check Engine lemputė arba gedimo kodas.

Diagnozuoti detalę vien iš to, kad gedimas pasireiškia šiltam varikliui, negalima.

Trūkčioja važiuojant pastoviu greičiu

Jeigu automobilis trūkčioja ne tik greitėjant, bet ir važiuojant pastoviu greičiu, diagnostikos kryptys išlieka plačios.

Reikia vertinti:

degimo stabilumą;
degalų tiekimą;
oro ir degalų mišinio valdymą;
jutiklių signalus;
EGR darbą, jeigu ši sistema naudojama;
variklio valdymo klaidas.

Jeigu variklio parametrai atrodo normalūs, reikia įvertinti, ar pojūtis iš tikrųjų kyla iš variklio.

Kai kuriuose automobiliuose panašų pojūtį gali sukelti transmisijos arba kitos pavaros sistemos veikimo sutrikimai.

Ar problema visada variklyje?

Ne.

Vairuotojas trūkčiojimu gali vadinti skirtingus pojūčius.

Jeigu variklio sūkiai išlieka stabilūs, Check Engine nedega, o smūgis atsiranda konkrečiu transmisijos darbo momentu, verta vertinti ir pavaros sistemą.

Priklausomai nuo automobilio tai gali būti susiję su:

sankabos darbu mechaninėje transmisijoje;
dviejų masių smagračiu, jeigu jis naudojamas;
automatinės transmisijos veikimu;
transmisijos valdymu;
pavaros velenais ar šarnyrais;
variklio arba transmisijos atramomis.

Tačiau šių komponentų taip pat negalima diagnozuoti vien pagal pojūtį.

Svarbu pirmiausia atskirti:

ar trūkčioja pats variklis, ar smūgį perduoda transmisija / pavara.

Benzinas ir dyzelis – diagnostikos kryptys gali skirtis

Benzininiuose ir dyzeliniuose varikliuose dalis galimų priežasčių sutampa, tačiau jų sistemos nėra identiškos.

Benzininiame variklyje dažniau vertinama:

uždegimo sistema;
žvakės;
uždegimo ritės;
degalų įpurškimas;
oro tiekimas;
jutiklių signalai;
variklio mechaninė būklė.

Dyzeliniame variklyje diagnostikos metu gali būti svarbu vertinti:

degalų tiekimą;
aukšto slėgio sistemą;
purkštukų darbą;
oro tiekimą;
EGR sistemą;
turbokompresoriaus ir įpūtimo sistemos darbą;
emisijų kontrolės sistemas;
jutiklių duomenis.

Tai nėra sąrašas detalių, kurias reikia keisti.

Tai tik diagnostikos kryptys, kurios priklauso nuo konkretaus automobilio, variklio ir simptomų.

Ką parodo Check Engine?

Jeigu kartu su trūkčiojimu užsidegė Check Engine, variklio valdymo sistema aptiko sutrikimą, atitinkantį jos diagnostikos kriterijus.

Tokiu atveju verta nuskaityti gedimų atmintį.

Diagnostinis kodas gali parodyti:

kuri sistema aptiko problemą;
kokio pobūdžio sutrikimas užregistruotas;
nuo ko pradėti tolimesnę diagnostiką.

Tačiau gedimo kodas nėra automatinis nurodymas pakeisti detalę.

Pavyzdžiui, degimo praleidimo kodas gali būti susijęs ne tik su uždegimo rite, o oro kiekio klaida – ne tik su oro masės matuokliu.

Daugiau apie šią lemputę skaitykite straipsnyje Užsidegė Check Engine: ką reiškia ir ar galima važiuoti?.

Ką galima patikrinti pačiam?

Be specialių įrankių vairuotojas gali atlikti tik paprastą pirminį įvertinimą.

1. Stebėkite, kada atsiranda simptomas

Užsirašykite:

šaltas ar šiltas variklis;
greitėjant ar važiuojant pastoviu greičiu;
kokiomis apkrovos sąlygomis;
ar problema nuolatinė, ar protarpinė.

2. Patikrinkite prietaisų skydelį

Atkreipkite dėmesį į:

Check Engine;
kitus variklio ar transmisijos įspėjimus;
kritinius raudonus įspėjimus.

3. Atkreipkite dėmesį į kitus simptomus

Svarbu pastebėti:

dūmus;
neįprastus kvapus;
galios sumažėjimą;
nelygią tuščiąją eigą;
sunkesnį užvedimą;
neįprastus garsus.

4. Jeigu turite OBD skaitytuvą

Galite nuskaityti ir išsaugoti gedimų kodus.

Neskubėkite jų ištrinti ir nepirkite detalės vien pagal kodo pavadinimą.

Ko nereikėtų daryti?

Keisti detales spėjimo būdu

Trūkčiojimą gali sukelti daug skirtingų priežasčių.

Žvakių, ričių, purkštukų, MAF ar EGR keitimas be diagnostikos gali tik padidinti remonto išlaidas.

Ištrinti klaidas prieš jas užfiksuojant

Gedimų kodai ir papildomi diagnostiniai duomenys gali padėti nustatyti problemą.

Savarankiškai ardyti aukšto slėgio degalų sistemą

Šiuolaikinėse tiesioginio benzino įpurškimo ir common-rail dyzelinėse sistemose naudojamas aukštas degalų slėgis.

Tokios sistemos diagnostiką ir remontą turi atlikti tinkamai pasirengęs specialistas pagal gamintojo procedūras.

Ignoruoti stiprų trūkčiojimą

Jeigu variklis akivaizdžiai praleidžia degimą, stipriai purtosi arba Check Engine mirksi, problema gali būti rimtesnė.

Ar galima toliau važiuoti?

Tai priklauso nuo simptomo stiprumo ir kitų požymių.

Jeigu trūkčiojimas:

labai nestiprus;
automobilis neprarado daug galios;
nėra kritinių įspėjimų;
nėra dūmų ar stipraus degalų kvapo;
Check Engine nemirksi,

situacija nebūtinai reikalauja automobilį sustabdyti tą pačią sekundę.

Tačiau diagnostikos atidėlioti nereikėtų.

Kol priežastis nežinoma, venkite didelės variklio apkrovos ir agresyvaus greitėjimo.

Kada kelionės geriau netęsti?

Saugiai sustokite ir problemą vertinkite skubiau, jeigu:

variklis pradeda labai stipriai trūkčioti arba purtytis;
Check Engine mirksi;
automobilis smarkiai praranda galią;
variklis pradeda gesti;
atsiranda dūmų;
jaučiamas stiprus degalų ar degėsių kvapas;
girdimi neįprasti stiprūs mechaniniai garsai;
atsiranda kritinis raudonas įspėjimas;
automobilio valdymas ar važiavimas tampa nesaugus.

Tokiu atveju kelionės tęsti nereikėtų vien todėl, kad automobilis dar juda.

Kada važiuoti į servisą?

Diagnostiką verta atlikti kuo greičiau, jeigu:

trūkčiojimas kartojasi;
problema stiprėja;
atsirado galios trūkumas;
užsidegė Check Engine;
padidėjo degalų sąnaudos;
variklis pradėjo sunkiau užsivesti;
atsirado nelygi tuščioji eiga;
automobilis perėjo į avarinį režimą;
simptomas atsiranda tik tam tikromis sąlygomis, bet nuolat pasikartoja.

Kuo tiksliau servisui apibūdinsite, kada problema pasireiškia, tuo lengviau bus pasirinkti tinkamą diagnostikos kryptį.

Trumpa diagnostikos atmintinė

Simptomas	Ką verta vertinti
Trūkčioja stipriai greitėjant	Uždegimą, degalų tiekimą, oro tiekimą, variklio valdymo duomenis
Benzininis variklis trūkčioja ir dega Check Engine	Degimo praleidimų priežastis, uždegimo sistemą, degalų tiekimą, mechaninę būklę
Trūkčioja ir nelygiai dirba tuščiąja eiga	Degimą, oro tiekimą, degalų tiekimą, EGR ir kitus variklio valdymo parametrus
Trūkčioja tik šaltas	Užfiksuoti temperatūros sąlygas ir vertinti uždegimo, degalų, oro bei jutiklių duomenis
Trūkčioja tik įšilęs	Vertinti gedimą pagal temperatūrą ir faktinius diagnostinius duomenis
Trūkčioja važiuojant pastoviu greičiu	Variklio valdymą, degalų ir oro tiekimą; jei variklis dirba normaliai – vertinti ir transmisiją
Trūkčioja ir smarkiai sumažėjo galia	Diagnostiką atlikti kuo greičiau
Trūkčioja ir mirksi Check Engine	Sumažinti apkrovą, saugiai sustoti ir problemą vertinti skubiai

Lentelė nurodo tik pradines diagnostikos kryptis. Ji nepakeičia konkretaus automobilio diagnostikos ir gamintojo techninės informacijos.

Išvada

Automobilio trūkčiojimas nėra vieno konkretaus gedimo simptomas.

Benzininiame variklyje problema gali būti susijusi su uždegimu, degalų ar oro tiekimu, jutikliais arba mechanine variklio būkle. Dyzeliniame automobilyje taip pat svarbios degalų aukšto slėgio, įpūtimo, EGR ir kitos variklio valdymo sistemos.

Be to, ne kiekvienas trūkčiojimas kyla iš variklio – panašų pojūtį gali sukelti transmisijos arba pavaros sistemos veikimas.

Todėl svarbiausia ne spėti, kuri detalė sugedo, o tiksliai nustatyti, kada problema pasireiškia, nuskaityti turimą diagnostinę informaciją ir pagal ją pasirinkti tikrinimo kryptį.

Jeigu automobilis trūkčioja stipriai, smarkiai praranda galią, mirksi Check Engine, atsiranda dūmų, stiprus degalų ar degėsių kvapas arba kritinis raudonas įspėjimas, kelionės tęsti nereikėtų.