Prieš važiuodami – pradėkite nuo šalto automobilio

Jeigu įmanoma, paprašykite pardavėjo automobilio prieš jūsų atvykimą nešildyti. Šaltas užvedimas gali suteikti daugiau informacijos apie automobilio paleidimą ir variklio darbą nei jau sušilęs automobilis.

Prieš užvesdami:

  • patikrinkite, ar variklis iš tikrųjų šaltas;
  • įjunkite degimą ir stebėkite prietaisų skydelio kontrolines lemputes;
  • užveskite variklį be radijo ar muzikos;
  • klausykite, ar nėra neįprastų mechaninių garsų;
  • stebėkite, ar variklis užsiveda lengvai ir pradeda dirbti stabiliai.

Užvedus neturėtų būti ignoruojamos įspėjamosios lemputės, kurios pagal konkretaus automobilio veikimo logiką turėtų užgesti.

Pirmos minutės – patikrinkite valdymą

Pirmąsias minutes važiuokite ramiai. Tikslas – pajusti pagrindinių automobilio valdymo sistemų darbą.

Atkreipkite dėmesį:

  • ar akceleratoriaus reakcija tolygi;
  • ar vairas sukasi sklandžiai;
  • ar nėra neįprastos vairo vibracijos ar laisvumo;
  • ar stabdžių pedalas nesijaučia neįprastai minkštas;
  • ar automobilis lengvai pajuda iš vietos.

Jeigu automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, stebėkite sankabos darbą. Ji neturėtų trūkčioti, o pavaros turėtų jungtis sklandžiai.

Automatinėje transmisijoje atkreipkite dėmesį į neįprastus smūgius, ryškų delsą ar trūkčiojimą įjungiant važiavimo režimą ir važiuojant.

Patikrinkite visas pavaras

Bandomojo važiavimo metu nevažiuokite visą laiką vienodu greičiu.

Jeigu eismo sąlygos leidžia, išbandykite skirtingą automobilio apkrovą ir greitį. Automobilis turėtų greitėti tolygiai, be ryškių trūkčiojimų ar netikėtų galios praradimų.

Su mechanine transmisija:

  • perjunkite visas praktiškai maršrute panaudojamas pavaras;
  • stebėkite, ar jos jungiasi lengvai;
  • klausykite, ar perjungiant neatsiranda neįprastų garsų;
  • stebėkite sankabos veikimą pajudant ir keičiant pavaras.

Su automatine transmisija:

  • stebėkite perjungimus tiek ramiai, tiek stipriau greitėjant;
  • atkreipkite dėmesį į smūgius ar trūkčiojimą;
  • patikrinkite atbulinės eigos įjungimą.

Vienas neįprastas transmisijos veikimo požymis dar nenustato konkretaus gedimo, tačiau yra pagrindas išsamesnei diagnostikai.

Patikrinkite vairą ir automobilio stabilumą

Tiesioje ir lygioje kelio atkarpoje automobilis turėtų važiuoti nuspėjamai.

Stebėkite:

  • ar vairas nevibruoja;
  • ar automobilis neturi aiškaus polinkio krypti į vieną pusę;
  • ar vairavimas nėra neįprastai sunkus;
  • ar automobilis stabiliai reaguoja į nedidelius vairo judesius.

Automobilio traukimą į vieną pusę gali lemti ne viena priežastis – nuo padangų ar ratų geometrijos iki važiuoklės ar stabdžių problemų. Bandomasis važiavimas leidžia pastebėti simptomą, bet ne visada nustatyti jo priežastį.

Važiuokite per nelygesnę kelio atkarpą

Maršrute turėtų būti bent trumpa saugi atkarpa su įprastais kelio nelygumais.

Sumažinkite muzikos ir ventiliatoriaus garsą bei klausykite automobilio.

Atkreipkite dėmesį į:

  • bildėjimą;
  • stuksenimą;
  • girgždėjimą;
  • neįprastus smūgius per vairą ar kėbulą;
  • pernelyg didelį automobilio siūbavimą po nelygumų.

Tokie požymiai gali būti susiję su važiuokle, pakaba ar kitais komponentais, tačiau tiksli priežastis turėtų būti nustatoma techninės patikros metu.

Patikrinkite stabdžius

Stabdžius tikrinkite tik saugioje vietoje ir įsitikinę, kad už jūsų nėra arti važiuojančio automobilio.

Pradėkite nuo normalaus stabdymo.

Stebėkite:

  • ar automobilis stabdo tolygiai;
  • ar stabdant jo ryškiai netraukia į vieną pusę;
  • ar vairas nepradeda neįprastai vibruoti;
  • ar nėra neįprastų mechaninių garsų;
  • ar stabdžių pedalo pojūtis yra normalus ir nuspėjamas.

Jeigu sąlygos saugios, galima atlikti kiek stipresnį kontroliuojamą stabdymą. ADAC rekomendacijose stabdžių elgsena yra vienas iš svarbių bandomojo važiavimo vertinimo elementų.

Patikrinkite automobilį skirtingu greičiu

Trumpas pasivažinėjimas tik kieme ar lėtoje miesto gatvėje neleidžia tinkamai įvertinti automobilio.

Jeigu maršrutas ir leistinas greitis leidžia, automobilį išbandykite:

  1. mažu greičiu;
  2. įprastu miesto greičiu;
  3. didesniu leistinu greičiu už miesto arba kitame tinkamame kelyje.

Skirtingu greičiu gali pasireikšti skirtingi požymiai – vairo ar kėbulo vibracija, ratų keliamas triukšmas, transmisijos veikimo ypatumai ar automobilio stabilumo problemos.

AA taip pat rekomenduoja automobilį bandyti tokio tipo keliuose, kokiais pirkėjas jį realiai naudos.

Išjunkite muziką ir klausykite automobilio

Bent dalį bandomojo važiavimo atlikite išjungę muziką.

Klausykite:

  • variklio;
  • transmisijos;
  • pakabos;
  • ratų zonos;
  • kėbulo ir salono.

Svarbu ne bandyti pačiam diagnozuoti konkretų gedimą, o pastebėti pasikartojantį garsą ir suprasti, kokiomis sąlygomis jis atsiranda.

Pavyzdžiui, pasižymėkite, ar garsas atsiranda:

  • sukant vairą;
  • stabdant;
  • greitėjant;
  • važiuojant per nelygumus;
  • tik pasiekus tam tikrą greitį.

Tokia informacija vėliau naudinga automobilį tikrinančiam specialistui.

Patikrinkite kasdien naudojamą įrangą

Bandomasis važiavimas taip pat yra tinkamas laikas patikrinti, ar automobilis patogus ir ar veikia dažniausiai naudojama įranga.

Patikrinkite:

  • oro kondicionavimą arba klimato kontrolę;
  • elektrinius langus;
  • elektrinius veidrodėlius;
  • pagrindinius prietaisų skydelio rodmenis;
  • parkavimo sistemą, jeigu ji įrengta;
  • kitą jums svarbią automobilio įrangą.

ADAC rekomenduoja bandomojo važiavimo metu išbandyti ir automobilio elektrines komforto funkcijas.

Tačiau įrangos tikrinimas neturėtų užimti viso važiavimo – svarbiausia išlieka automobilio mechaninė elgsena kelyje.

Sustoję dar kartą apžiūrėkite automobilį

Po važiavimo automobilio iš karto nepalikite.

Išlipkite ir dar kartą:

  • paklausykite veikiančio variklio;
  • apžiūrėkite vietą po automobiliu;
  • atkreipkite dėmesį į atsiradusius skysčių nuotėkio požymius;
  • įvertinkite, ar neatsirado kvapų arba garsų, kurių prieš važiavimą nebuvo;
  • užsirašykite visas pastebėtas anomalijas.

Kai kurios problemos tampa pastebimos tik automobiliui sušilus, todėl patikra po važiavimo yra ne mažiau svarbi nei patikra prieš jį.

20 minučių planas

Jeigu bandomajam važiavimui turite maždaug 20 minučių, laiką galima paskirstyti taip:

0–3 min. – šaltas užvedimas, prietaisų skydelis, variklio darbas ir pirmieji metrai.

3–8 min. – miesto režimas: vairas, sankaba arba automatinė transmisija, pavaros, normalus stabdymas.

8–13 min. – skirtingas greitis ir greitėjimas, automobilio stabilumas bei transmisijos veikimas.

13–17 min. – nelygesnė kelio atkarpa, pakabos garsai ir automobilio elgsena.

17–20 min. – grįžimas, parkavimas ir pakartotinė apžiūra automobiliui sušilus.

Tai nėra techninės diagnostikos procedūra. Tai struktūruotas būdas per trumpą laiką pastebėti požymius, kuriuos verta tikrinti išsamiau.

Kada bandomojo važiavimo nepakanka

Net ir tvarkingai važiuojantis automobilis gali turėti trūkumų, kurių per 20 minučių nepastebėsite.

Bandomasis važiavimas nepakeičia:

  • automobilio pakėlimo ir dugno apžiūros;
  • stabdžių bei važiuoklės techninio įvertinimo;
  • diagnostikos;
  • skysčių nuotėkių ir kitų techninių mazgų patikros;
  • konkrečiam modeliui būdingų silpnų vietų patikrinimo.

Jeigu automobilį rimtai svarstote pirkti, ypač jei jis brangesnis arba neturite pakankamai techninių žinių, po bandomojo važiavimo racionalu atlikti nepriklausomą profesionalią patikrą.

Kaip priimti sprendimą

Po bandomojo važiavimo neskubėkite iš karto tartis dėl galutinės kainos.

Užsirašykite:

  1. kokius neįprastus garsus girdėjote;
  2. kada jie atsirado;
  3. kaip veikė variklis ir transmisija;
  4. kaip automobilis stabdė ir reagavo į vairą;
  5. ar pastebėjote įspėjamųjų lempučių ar neveikiančios įrangos;
  6. ką dar reikėtų patikrinti servise.

Vienas simptomas nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Tačiau keli nepaaiškinti požymiai yra pagrindas automobilį tikrinti išsamiau prieš priimant sprendimą.

Jeigu pardavėjas apskritai neleidžia atlikti normalaus bandomojo važiavimo ar profesionalios patikros, prieš perkant reikėtų įvertinti papildomą riziką.

Šaltiniai

  • ADAC
  • AA
  • RAC