„Kobra 11“ užkulisiai: tūkstančiai sudaužytų automobilių ir tikri sprogimai

Daugeliui žiūrovų „Kobra 11“ neatsiejama nuo greitkelių gaudynių, ore skraidančių automobilių, milžiniškų avarijų ir sprogimų.

Vokiškas veiksmo serialas pirmą kartą pasirodė 1996 m. kovo 12 d. RTL teigimu, pilotinį filmą „Bomben bei Kilometer 92“ tuomet žiūrėjo 10,2 mln. žiūrovų.

Po trisdešimties metų serialas vis dar pirmiausia siejamas su įspūdingais automobiliniais triukais. 2021 m., kai RTL paskelbė statistiką už pirmuosius 25 gamybos metus, skaičiai parodė, kokio masto darbas stovėjo už to, ką žiūrovai matė ekrane: daugiau nei 7 000 sudaužytų automobilių, daugiau nei 4 000 triukų, šimtai vertimųsi ir daugiau nei 700 sprogimų.

Tačiau įdomesnis klausimas nėra vien tai, kiek automobilių buvo sunaikinta. Kaip šios scenos iš tikrųjų buvo kuriamos, kodėl kartais reikėdavo kelių to paties modelio kopijų ir kas turėjo įvykti už kameros, kol televizijoje pasirodydavo kelios sekundės įspūdingo veiksmo?

Viskas prasidėjo 1996 metais

„Alarm für Cobra 11 – Die Autobahnpolizei“ pirmą kartą Vokietijos televizijoje pasirodė 1996 m. kovo 12 dieną.

Pirmasis filmas buvo „Bomben bei Kilometer 92“. RTL duomenimis, jį tuomet žiūrėjo 10,2 mln. žiūrovų.

Serialo pagrindas – išgalvotos Vokietijos greitkelių policijos pareigūnų bylos, tačiau iš kitų kriminalinių serialų „Kobra 11“ greitai išsiskyrė automobilių gaudynėmis ir didelio masto kaskadiniais triukais.

2026 m. serialas pažymėjo 30 metų sukaktį, o RTL jubiliejui pristatė dar du naujus 90 minučių filmus.

Per 25 metus – daugiau nei 7 000 sudaužytų automobilių

Vienas įspūdingiausių oficialiai paskelbtų „Kobra 11“ skaičių susijęs su automobiliais.

2021 m., minėdamas serialo 25-metį, RTL paskelbė, kad per pirmuosius 25 serialo metus buvo sudaužyta daugiau nei 7 000 automobilių.

Tačiau šio skaičiaus nereikėtų interpretuoti kaip tikslaus dabartinio bendro rezultato. Serialas buvo tęsiamas ir po 2021 metų, o 2026 m. jau minėjo savo 30-metį.

Todėl daugiau nei 7 000 yra patvirtintas istorinis RTL skaičius už pirmuosius 25 metus, o ne galutinis visos serialo istorijos rezultatas.

Vienam triukui galėjo prireikti iki 20 transporto priemonių

Didelė avarijos scena nebuvo tiesiog vienas automobilis ir vienas bandymas.

RTL nurodo, kad vienam atskiram triukui galėjo būti naudojama nuo 5 iki 20 transporto priemonių.

Dažnai prireikdavo dviejų ar trijų to paties modelio automobilių.

Jų paskirtis galėjo būti skirtinga:

• vienas automobilis naudojamas važiavimo scenoms;
• kitas – susidūrimui;
• dar vienas – galutiniam vertimuisi ar kitai destruktyviai triuko daliai.

Tai paaiškina, kodėl kelių sekundžių scena ekrane galėjo pareikalauti kelių fiziškai panašių automobilių.

Sudaužytas automobilis nebūtinai iškart keliaudavo į metalo laužą

Įdomu tai, kad kaskadiniams triukams naudojamas automobilis nebūtinai būdavo sunaikinamas po pirmos avarijos.

RTL rašo, kad tokie automobiliai kartais turėdavo kelis „Kobra gyvenimus“: jeigu po vieno triuko konstrukcija dar leisdavo automobilį saugiai panaudoti kitam suplanuotam veiksmui, jis galėjo grįžti į filmavimo aikštelę.

Tik po galutinai destruktyvaus triuko automobilis būdavo nurašomas.

Todėl skaičius „5–20 transporto priemonių vienam triukui“ neturėtų būti suprantamas kaip 5–20 visiškai sunaikintų automobilių kiekvienoje scenoje.

Daugiau nei 750 vertimųsi – rekordas siekė net 16 apsisukimų

Automobilių vertimasis tapo viena iš „Kobra 11“ vizitinių kortelių.

RTL 25-mečio statistikoje nurodyta, kad per pirmuosius 25 metus automobiliai seriale vertėsi daugiau nei 750 kartų.

Vieno triuko rekordas buvo ypač įspūdingas – technikams pavyko priversti automobilį apsiversti iki 16 kartų.

RTL taip pat pažymi, kad tik nedidelė dalis tokių automobilių buvo valdoma nuotoliniu būdu.

Automobiliai buvo specialiai ruošiami vertimuisi

Tokiems triukams automobilio nebuvo galima tiesiog paimti iš gatvės ir paleisti nuo rampos.

Automobiliams, kurie turėjo verstis, reikėjo apsauginės konstrukcijos.

RTL nurodo, kad vienai serijai buvo panaudojama maždaug penki tokie apsauginiai vertimosi karkasai.

Per pirmuosius 25 metus jų gamybai buvo sunaudota apie 53,8 kilometro plieninių vamzdžių.

Šios konstrukcijos buvo viena iš priemonių, leidusių profesionaliems kaskadininkams atlikti ekstremalias scenas kontroliuojamomis sąlygomis.

Daugiau nei 700 sprogimų – ir ugnis buvo tikra

„Kobra 11“ sprogimai nebuvo vien kompiuterinė grafika.

RTL duomenimis, per pirmuosius 25 metus seriale įvyko daugiau nei 700 sprogimų.

RTL aiškiai nurodo, kad scenose matomi ugnies kamuoliai buvo kuriami praktiškai filmavimo aikštelėje, o ne tiesiog nupiešiami kompiuteriu.

Tai reiškė daug sudėtingesnį pasiruošimą: pirotechnikos specialistai, kaskadininkai, aktoriai ir filmavimo komanda turėjo tiksliai koordinuoti veiksmus, nes kai kurių efektų pakartoti nebuvo galima.

Vieną sprogimą filmavo net 12 kamerų

RTL reportažas iš „Kobra 11“ filmavimo aikštelės gerai parodo, kodėl tokios scenos buvo filmuojamos iš daugybės kampų.

Vienoje tanklaivio sprogimo scenoje specialiųjų efektų komanda turėjo tik vieną galimybę užfiksuoti galutinį sprogimą.

Kad vienkartinis efektas būtų užfiksuotas iš visų reikalingų kampų, scena buvo filmuojama 12 kamerų.

Tai leido montaže vieną realiai įvykusį triuką parodyti iš daugybės skirtingų perspektyvų.

Vienas įspūdingiausių triukų – 15 metrų tanklaivis

2016 m. parodytame epizode „Tödlicher Profit“ buvo sukurtas vienas didžiausių serialo sprogimų.

Scenoje 15 metrų ilgio tanklaivis vertėsi ir sprogo.

RTL pateiktais gamybos duomenimis:

• scena buvo planuojama tris savaites;
• filmavimo vietoje ją septynias valandas ruošė 17 kaskadininkų komandos darbuotojų;
• saugumu rūpinosi dvi ugniagesių transporto priemonės ir dešimties žmonių komanda;
• efektui buvo panaudota 200 litrų benzino ir 6 kg sprogstamosios medžiagos.

Ne viskas buvo daroma kompiuteriu

Šiuolaikiniame kine žiūrovai įpratę prie skaitmeninių efektų, todėl senesnės „Kobra 11“ scenos gali atrodyti neįprastai fiziškos.

RTL filmavimo reportažuose matyti, kad didelė dalis automobilių avarijų, vertimųsi, ugnies ir kitų efektų buvo kuriama realioje filmavimo aikštelėje.

Kompiuteriniai efektai taip pat buvo naudojami, tačiau kai kuriais atvejais jie papildydavo fiziškai nufilmuotą veiksmą.

Pavyzdžiui, RTL reportaže apie tanklaivio sceną aprašyta, kaip tam tikri specialieji efektai buvo kuriami filmavimo aikštelėje, o vėliau vaizdo elementai sujungiami postprodukcijoje.

Daugiausia kentėdavo policijos tarnybiniai automobiliai

Jeigu žiūrint serialą atrodė, kad Semiro ir jo kolegų tarnybiniai automobiliai nuolat patenka į avarijas, tai nebuvo vien įspūdis.

RTL nurodo, kad būtent Autobahnpolizei pagrindinių veikėjų tarnybiniai automobiliai buvo daužomi dažniausiai.

Pasak RTL, jie paprastai bent kartą per epizodą patekdavo į avariją.

Tai tapo viena iš pasikartojančių serialo vizualinių tradicijų.

Per 25 metus – daugiau nei 4 000 triukų su transporto priemonėmis

Automobiliai buvo tik dalis visos „Kobra 11“ kaskadinės produkcijos.

RTL 25-mečio statistikoje skelbiama, kad per šį laikotarpį buvo atlikta daugiau nei 4 000 triukų su:

• automobiliais;
• motociklais;
• valtimis.

Serialo kaskadininkų darbo kokybė sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.

Iki RTL 2021 m. publikacijos „Kobra 11“ komanda buvo aštuonis kartus apdovanota JAV rengiamuose Taurus World Stunt Awards.

Kai automobilio neužteko – į greitkelį „leidosi“ naikintuvas

„Kobra 11“ kūrėjai neapsiribojo vien automobiliais.

2012 m. epizodui „Überschall“ buvo filmuojama scena, kurioje Eurofighter naikintuvas „leidžiasi“ greitkelyje.

RTL duomenimis, filmavime buvo naudojama tikro dydžio reaktyvinio lėktuvo kopija.

Kad ją būtų galima nugabenti į filmavimo greitkelį Diureno regione, prireikė specialaus transportavimo keturiais sunkvežimiais.

Dalis filmavimo taip pat vyko Rostock-Laage karinėje bazėje, bendradarbiaujant su Vokietijos Bundeswehr.

Ką iš tikrųjų reiškia „7 000 sudaužytų automobilių“

Skaičius įspūdingas, tačiau svarbu jį interpretuoti teisingai.

Tai nėra 7 000 automobilių, kurie visi buvo visiškai sunaikinti vienu bandymu.

Filmavimo procese:

• tam pačiam triukui galėjo būti naudojami keli vienodi automobiliai;
• automobiliai atlikdavo skirtingas funkcijas;
• kai kurie kaskadiniai automobiliai būdavo panaudojami daugiau nei viename triuke;
• tik galutinai sugadinti automobiliai baigdavo savo darbą filmavimo aikštelėje.

Todėl įspūdingiausia „Kobra 11“ istorijos dalis yra ne pats skaičius.

Už kelių sekundžių avarijos televizoriaus ekrane galėjo stovėti ilgas planavimo, automobilių paruošimo, kaskadininkų, specialiųjų efektų, pirotechnikos, kamerų ir saugos specialistų darbas.

„Kobra 11“ po 30 metų

2026 m. kovo 12 d. sukako 30 metų nuo pirmosios „Kobra 11“ transliacijos.

RTL jubiliejų pažymėjo dviem naujais 90 minučių filmais.

Per tris dešimtmečius keitėsi aktoriai, automobiliai ir filmavimo technologijos, tačiau automobilinės veiksmo scenos išliko vienu svarbiausių serialo atpažįstamumo elementų.

Oficialaus atnaujinto bendro sudaužytų automobilių skaičiaus už visus 30 metų šiame straipsnyje nepateikiame, nes patikimuose naudotuose RTL šaltiniuose toks bendras skaičius nėra paskelbtas.

Todėl daugiau nei 7 000 sudaužytų automobilių lieka patvirtintu RTL 25-mečio atskaitos tašku – ir jau vien jo pakanka suprasti, kokio masto automobilinė produkcija stovėjo už „Kobra 11“.

Šaltiniai

• RTL — „Alarm für Cobra 11: Mehr als 7.000 geschrottete Autos in 25 Jahren“
• RTL — „Alarm für Cobra 11-Jubiläum: Das waren die teuersten und explosivsten Szenen“
• RTL / auto mobil — „Alarm für Cobra 11“
• RTL — „25 Jahre Alarm für Cobra 11: Deutschlands Actionserie feiert Geburtstag“
• RTL — „Alarm für Cobra 11: Zwei neue Filme zum 30. Jubiläum auf RTL+ streamen“

Nuotraukos

• Hero: Erdoğan Atalay ir Daniel Roesner „Kobra 11“ filmavimo aikštelėje — Acigliano / Wikimedia Commons / CC BY-SA 4.0. Rodoma versija kadruojama pagal svetainės hero formatą.
• Tekste: „Kobra 11“ aktorinė grupė 300-osios serijos premjeroje — 9EkieraM1 / Wikimedia Commons / CC BY-SA 3.0. Rodoma versija sumažinta ir kadruojama pagal svetainės formatą.